Penktadienį Vitebsko gyventojai tėvas su sūnumi Vitalijus ir Uladislavas Kuznečikai atvyko į Švedijos ambasadą Minske ir paprašė politinio prieglobsčio. Kai durys jiems nebuvo atidarytos aiškinant, kad prieglobstis nebus suteiktas, jie peršoko tvorą, rašo tut.by. Nuo tai laiko Kuznečikai yra ambasados teritorijoje ir laukia Švedijos vyriausybės sprendimo.
„Dabar esame ambasados pastate. Nakvojome pastate, turime miegamąsias vietas, esame aprūpinami maistu. Visa, ko reikėjo, mums suteikė“, – tut.by sakė V.Kuznečikas.
Pasak jo, kol kas Švedijos diplomatinės misijos atstovai su „kažkuo“ konsultuojasi, jų prieglobsčio suteikimo klausimas sprendžiamas.
Anksčiau Kuznečikai pasakojo rugsėjo 6 dieną Vitebske dalyvavę protesto akcijoje, kurios dalyvius brutaliai sulaikė teisėsaugos organų pareigūnai. Kuznečikams pavyko išvengti sulaikymo, tačiau nuo to laiko jie slapstėsi.
„Mes išėjome, tačiau supratome, kad gali grėsti persekiojimas. Viskas – mes savo šeimos nematėme, telefonus iškart išjungėme ir palikome pas pažįstamus“, – tut.by pasakojo U.Kuznečikas.
„Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, kai žmonės dingo, juos rado pasikorusius, nuskendusius, (atsižvelgiant) į visą siaubą Okrestino izoliatoriuje – mes viso to bijome“, – sakė V.Kuznečikas.
Organizacija „Chartija 97“ praneša, kad penktadienį Švedijos ambasadą Minske apsupo saugumo pajėgų pareigūnai.
Nėra garantijų
Baltarusijos Helsinkio komiteto atstovas Olegas Gulakas tikino, kad buvimas kitos šalies ambasados teritorijoje nesuteikia garantijos, jog baltarusiams bus suteiktas politinis prieglobstis.
Pasak tut.by, apie tai Kuznečikai penktadienį sužinojo susisiekę su Jungtinėmis Tautomis (JT). Jiems paaiškinta, kad Baltarusijos teritorijoje nė viena ambasada nesuteiks jiems politinio prieglobsčio – tai galima padaryti tik užsienyje.
„Ambasados teritorijoje nuspręsti dėl prieglobsčio teisės gana sunku. Tačiau jei Švedija ambasados rankomis prieglobstį jiems suteiks, toliau turės jį realizuoti. Kaip tai padaryti – didelis klausimas. Ambasados užduotis – apsvarstyti klausimą ir įvertinti, kiek reali yra grėsmė.
Sprendimas, ar suteikti Vitalijui ir Uladislavui apsaugą ir kokia forma, visiškai priklauso nuo Švedijos valdžios. Todėl tokie sprendimai greitai nepriimami“, – sakė O.Gulakas.
Precedentas kitoms ambasados?
Tyrėjas Dionisas Cenusa tviteryje pastebi, kad bet koks šioje situacijoje priimtas sprendimas gali sukurti precedentą Švedijos ir kitoms ambasadoms.
„Yra didelė galimybė, kad kiti protestuotojai rinksis apsisaugoti nuo teroro tokiu pat būdu, pasinaudodami kitomis Vakarų/Europos Sąjungos šalių valstybėmis“, – rašo D.Cenusa.
Pasak jo, užsienio diplomatai negali įvertinti, koks iš tiesų pavojus kyla baltarusių protestuotojams. „Tėvo ir sūnaus Kuznečikų atvejis gali virsti dar viena diplomatinių konfrontacijų su režimu Baltarusijoje virtine“, – rašo D.Cenusa.
Šią savaitę paskutinė Baltarusijoje ir nesulaikyta likusi opozicinės Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Sviatlana Aleksijevič paskelbė, kad į jos butą braunasi nepažįstami asmenys. Netrukus į Nobelio literatūros premijos laureatės butą susirinko Europos šalių diplomatai, taip saugantys S.Aleksijevič nuo arešto.
Visi kiti Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai buvo arba per prievartą išvežti į užsienį, arba sulaikyti.
Protestai Baltarusijoje tęsiasi nuo rugpjūčio 9 dienos, kai valdžia paskelbė, esą prezidento rinkimus didele persvara laimėjo ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Nepaisant represijų, pastarąjį mėnesį sekmadieniais į gatves vien Minske išeidavo virš 100 tūkst. žmonių, protestai vyksta ir kituose Baltarusijos miestuose.
Nuo protestų pradžios sulaikyta per 10 tūkst. žmonių. Išėjusieji iš sulaikymo centrų ir juos gydantys medikai pasakoja apie kankinimus.
