Švedijoje įvesta 1901 metais privalomoji karo tarnyba buvo mažinama pamažu, paliekant tarnauti tik tuos šauktinius, kurie savo noru pasiryžę tęsti karo tarnybą.
Per du pasaulinius karus Švedija laikėsi neutralumo, tačiau būdama netoli Sovietų Sąjungos norėjo turėti galimybę šaltojo karo laikais pašaukti iki pusės milijono jaunuolių į karo tarnybą, pati turėdama apie 8 mln. gyventojų.
Per Rytų ir Vakarų santykių įtampos apogėjų Švedijoje karo tarnybą ėjo beveik 85 proc. švedų vyrų, o šauktinių amžiaus grupėje, kurią sudarė 60 tūkst. karių, pašauktųjų į tarnybą skaičius siekė 50 tūkst.
Pastaraisiais metais šauktinių sumažėjo iki 5 tūkstančių; nuo 1980 metų kasmet tarnauja ir po kelis šimtus moterų.
„(Privalomoji) karo tarnyba Švedijoje baigiasi nuo šios dienos; tikrai pačiu laiku“, – rašoma dienraščio „Dagens Nyheter“ vedamajame, kuriame pabrėžiama, kad šaltasis karas baigėsi, todėl privalomosios karo tarnybos nebereikia.
„Privalomoji karo tarnyba jau yra pasenusi ir neefektyvi“, – priduriama laikraštyje.
Tuo tarpu bulvarinis „Aftonbladet“ skundėsi, kad tai gali būti ir socialinės atsakomybės laikotarpio pabaiga.
Švedijos kariškiai pastarosiomis savaitėmis vykdo aktyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją, pasitelkdama reklamą televizijoje ir stenduose.
„Yra pagrindas manyti, kad su karo tarnybos pabaiga išnyks vienas kolektyvinės sąžinės lygmuo, – rašo vedamajame Kennetas Andreassonas. – Ryšys tarp pareigų ir teisių darosi vis mažiau aiškus.“
Kai kuriems paskutiniams šauktiniams trečiadienį karališkuosiuose rūmuose per oficialią ceremoniją buvo įteikti medaliai.
Privalomosios karo tarnybos, kuri trukdavo apie 11 mėnesių, atsisakyti centro dešiniųjų Vyriausybė nutarė pernai. Tuo pačiu nutarta šiek tiek sušvelninti tradicinį neutralumą ir leisti kariams dalyvauti tarptautinėse karo operacijos, kaip, pavyzdžiui, NATO vadovaujama misija Afganistane.
Švedijos kariškiai pastarosiomis savaitėmis vykdo aktyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją, pasitelkdami reklamą televizijoje ir stenduose. Iš viso pernai Švedijos karo pajėgas sudarė 34 tūkst. karių bei dar 38 tūkst. nacionalinių gvardiečių.
