Šiuo metu tarp valdančiosios Socialdemokratų ir Žaliųjų partijų koalicijos bei opozicijos vyksta nesutarimai dėl vyriausybės vaidmens siekiant sukontroliuoti ar visai panaikinti šią praktiką, daugiausia paveikiančią imigrantų mergaites. Tiesa, pasitaiko, kai į tokias santuokas įtraukiami ir berniukai.
Šie nesutarimai puikiai įkūnija bandymus išlaikyti balansą tarp didelio skaičiaus naujai atvykusių imigrantų integravimo ir švediško gyvenimo būdo išsaugojimo.
„Švedija blogai aprūpina žmones, kurie atvyksta turėdami aiškios informacijos apie tai, kaip veikia mūsų sistema, apie šios visuomenės požiūrį į vaikų teises, lyčių lygybę, šeimos politiką, šeimos ir globėjų atsakomybes“, – teigė rinkimuose į parlamentą dalyvaujantis Juno Blomas iš opozicinės Liberalų partijos.
„Kol reikalaujame, kad švedai gintų vaikų teises ir skatiname į vaiką orientuotą požiūrį siekdami užtikrinti vaikų gerovę, leidžiame iš kitų šalių kilusiems vaikams gyventi santuokoje su vyresniais vyrais“, – teigė J.Blomas, dirbantis nacionaliniu Švedijos koordinatoriumi kovoje su „smurtu dėl garbės“ ir represijomis.
J.Blomas: „Kol reikalaujame, kad švedai gintų vaikų teises ir skatiname į vaiką orientuotą požiūrį siekdami užtikrinti vaikų gerovę, leidžiame iš kitų šalių kilusiems vaikams gyventi santuokoje su vyresniais vyrais.“
Pasak aktyvistų ir įstatymų leidėjų, nors Švedija garsėja įsipareigojimais vaikų gerovei, ji nesugeba apsaugoti imigrantų populiacijos. Oponentai kaltina vyriausybę, esą ši elgiasi pernelyg atsargiai – bijo pasirodyti nejautri kitoms kultūroms.
Tiesa, oficiali statistika rodo, kad tarp naujai į Švediją atvykusių imigrantų vaikų santuokos yra gana retos.
2016-ųjų Švedijos migracijos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad tarp tais metais prieglobsčio šalyje prašiusių migrantų, tik 132 nepilnamečiai teigė esantys susituokę.
Dauguma jų iš Sirijos, Afganistano ir Irako atvyko po 2015-ųjų rugpjūčio 1 d. Tuomet įsismarkavus pabėgėlių krizei per metus Švediją pasiekė 163 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Vis dėlto pareigūnai nerimauja, kad tikri skaičiai gali būti gerokai didesni, kadangi apie daugybę vaikų santuokos atvejų nėra pranešama.
Santuokos užsienyje
Nors santuokos, kai vienas ar abu asmenys yra nepilnamečiai, Švedijoje buvo uždraustos dar 1973 metais, tam tikromis aplinkybėmis įmanoma gauti specialius leidimus.
Ankstesnė centro-dešiniųjų vyriausybė 2014 m. sugriežtino įstatymą: tuomet imta nerimauti dėl imigrantų bendruomenėse paplitusių taip vadinamų „represijų dėl garbės“, įskaitant priverstines santuokas.
Vis dėlto, jei nepilnamečiai asmenys susituokia užsienyje, jų santuokos Švedijoje pripažįstamos – jos neanuliuojamos.
Vyriausybė patyrė spaudimą užpildyti šią teisinę spragą – kad visos santuokos, apimančios nepilnamečius asmenis, būtų laikomos negaliojančiomis.
Tačiau vyriausybė atsisakė balsuoti už šį pasiūlymą, kurį parlamento piliečių reikalų komitetas pateikė šį pavasarį. Valdininkai teigė kuriantys savo planą, kaip sugriežtinti jau egzistuojantį įstatymą.
Vyriausybės pasiūlymas, kurį ji pagaliau pateikė šią gegužę, reikštų, kad Švedijoje nepripažįstamos užsienyje sudarytos santuokos, jei vienas ar abu sutuoktiniai yra jaunesni nei 18 metų amžiaus.
Taip pat būtų reikalaujama, kad pilnamečiai asmenys, kurie užsienyje susituokė būdami jaunesni nei 18 metų amžiaus, atvykę į Švediją atnaujintų savo įžadus: tik tada jų santuoka būtų laikoma galiojančia.
Taip pat būtų reikalaujama, kad pilnamečiai asmenys, kurie užsienyje susituokė būdami jaunesni nei 18 metų amžiaus, atvykę į Švediją atnaujintų savo įžadus: tik tada jų santuoka būtų laikoma galiojančia.
Vis dėlto kritikai tikina, kad nėra aišku, kaip šios taisyklės bus įgyvendintos praktikoje.
Nacionalinė sveikatos ir gerovės tarnyba išleido lankstinuką, skirtą suaugusiesiems, turintiems nepilnamečius sutuoktinius. Lankstinuko leidėjai sulaukė nemažai kritikos, įskaitant ir ministrų kabinetą.
Esą į šį klausimą žvelgiama pernelyg atsainiai, o komunikacija, kad vaikų santuoka prieštarauja Švedijos įstatymams ir kultūrinėms normoms, nepakankamai aiški.
Savo ruožtu vyriausybė sako dabar turinti aiškią ir tvirtą poziciją.
„Švedijoje įstatymai netaikomi atgaline data, tačiau mūsų pozicija yra tokia: mes nepripažįstame santuokų, kai bent vienas iš susituokusių asmenų yra nepilnametis, ar buvo vaikas, kai jis ar ji susituokė“, – teigė socialdemokratė vaikų reikalų ministrė Lena Hallengren.
L.Hallengren: „Švedijoje įstatymai netaikomi atgaline data, tačiau mūsų pozicija yra tokia: mes nepripažįstame santuokų, kai bent vienas iš susituokusių asmenų yra nepilnametis, ar buvo vaikas, kai jis ar ji susituokė.“
„Tai prieštarauja tarptautiniams Švedijos įsipareigojimams užtikrinti, kad vaikai turėtų teisę į savo vaikystę“, – pridūrė ji.
Vis dėlto yra manančių, kad tokių pareiškimų neužtenka, ir jie pasirodė per vėlai.
Kraštutiniai dešinieji Švedijos demokratai, pastaraisiais mėnesiais vis geriau pasirodantys apklausose, intensyviai dirba ties šiuo klausimu.
Partijos „Facebook“ puslapyje paviešintame vaizdo įraše lyderis Jimmie Akessonas peikia vyriausybę.
„Nežinau, ar čia yra apie ką galvoti. Jei nuoširdžiai, bjauru, kad negalima paprasčiausiai pasakyti ne tokiam keistam dalykui kaip suaugusių vyrų teisė tuoktis su vaikais“, – kalbėjo J.Akessonas.
Demokratų lyderis taip pat kritikavo lankstinuką ir ragino už jo sukūrimą atsakingus asmenis atsistatydinti. „Rugsėjo 9-ąją vyks rinkimai“, – priminė J.Akessonas žiūrovams.
Opozicijos šansas
Birželį, praėjus vos trims savaitėms po to, kai vyriausybė pagaliau pristatė siūlomas įstatymo pataisas, opozicinė Liberalų partija paskelbė savo siūlomų priemonių, skirtų pažaboti represijas, vykdomas „dėl garbės“, sąrašą.
Šias represijas partijos lyderis Janas Bjorklundas pavadino „didžiausiu iššūkiu lygybei“ Švedijoje.
Liberalai siūlė uždrausti keliauti šeimoms, kurios, kaip įtariama, užsienyje ištekins dukras ar joms atliks genitalijų apipjaustymą. Anot opozicionierių, pareigūnai galėtų konfiskuoti šeimų pasus ir priversti tėvus lankytis pas socialinius darbuotojus.
Pasak liberalų, asmenys, pripažinti kaltais dėl priverstinių santuokų, turėtų būti griežčiau baudžiami, o už nusikaltimus „dėl garbės“ nuteisti užsieniečiai turėtų būti deportuojami.
„Mane erzina tai, kad su užsienietiškų šaknų turinčiais jaunuoliais ir vaikais elgiamės kitaip nei su tais, kurie turi švediškų šaknų“, – teigė J.Blomas.
J.Blomas: „Mane erzina tai, kad su užsienietiškų šaknų turinčiais jaunuoliais ir vaikais elgiamės kitaip nei su tais, kurie turi švediškų šaknų.“
Jis priminė atvejį, kai 2015 m. rugsėjį iš Irano į Švediją atvykusią 19-metę afganę galimai nužudė gerokai vyresnis sutuoktinis.
Šią gegužę nužudymu kaltinamas vyras buvo rastas Irane, o birželį grąžintas į Švediją.
Anot J.Blomo, šis atvejis „žiniasklaidoje sulaukė palyginus nedaug dėmesio“ ir nesukėlė stiprios politinės reakcijos.
„Jei švedė paauglė būtų rasta nužudyta ir palaidota, spėju, kad tai sukeltų didžiulį pasipiktinimą“, – spėjo liberalas.
J.Blomas tikina, kad nepilnamečių santuokų fenomenas egzistavo ir prieš prieglobsčio prašytojų antplūdį 2015 m. Vis dėlto dėl didelio skaičiaus naujai atvykusių imigrantų tokias santuokas tampa sunku ignoruoti.
„Mūsų nacionalinė pagalbos karštoji linija, kurioje tokie profesionalai kaip socialiniai darbuotojai gali gauti patarimų, kaip reaguoti į represijas „dėl garbės“, sulaukė daug daugiau skambučių“, – apie 2015 m. antplūdį sakė jis.
„Mums skambino socialiniai darbuotojai, kurie savo savivaldybėse sutiko už vyresnių vyrų ištekėjusių mergaičių. Jie nežinojo, ką su jomis daryti“, – prisimena J.Blomas.
Įstatymų spragos
Daugybei Švedijoje gimusių ir augusių moterų taip pat kyla grėsmė būti išnaudojamoms, kadangi teisinėje sistemoje egzistuoja spragos, leidžiančios pripažinti užsienyje sudarytas santuokas.
J.Blomo vadovaujama organizacija, kovojanti su nusikaltimais „dėl garbės“, pernai pradėjo kampaniją, kurios metu jauni žmonės buvo raginami susisiekti su pareigūnais tuo atveju, jei sužinojo, kad mergaitės buvo išsiųstos į tėvų gimtinę tam, jog jas ištekintų už vyresnių vyrų.
Z.Demirors: „Žmonės mato jaunas mergaites kaip jų sūnų bilietus į Europą.“
„Žmonės mato jaunas mergaites kaip jų sūnų bilietus į Europą“, – teigė 45 metų amžiaus socialinė darbuotoja Zubeyde Demirors, dirbanti prieglaudoje, skirtoje smurto „dėl garbės“ aukoms.
Pati Z.Demirors turi liūdnos patirties. Būdama 15-os ir vos baigusi devintą klasę – paskutinę privalomą Švedijoje – ji Turkijoje buvo ištekinta už 22 metais vyresnio vyro. Su juo Z.Demirors susilaukė trijų vaikų.
„Švedijoje turėjome daug giminaičių, tačiau priešingai nei dauguma jų, mano šeima negyveno tankiai imigrantų apgyvendintame rajone, todėl mano tėvai nerimavo, kad aš ir mano seserys asimiliuosimės“, – pasakojo Z.Demirors.
Z.Demirors: „Švedijoje turėjome daug giminaičių, tačiau priešingai nei dauguma jų, mano šeima negyveno tankiai imigrantų apgyvendintame rajone, todėl mano tėvai nerimavo, kad aš ir mano seserys asimiliuosimės.“
„Jie manė, kad jei ištekėsime, kažkokiu būdu būsime pririštos prie savo šaknų ir galėsime išvengti įtarių bendruomenės narių žvilgsnių“, – pridūrė ji.
Moteris sutuoktinį paliko tik po 16-os metų. „Kai jį palikau, buvau viena. Prieš mane atsisuko iš esmės visa šeima, tuo metu Švedijos visuomenė neteikė daug paramos“, – teigė Z.Demirors.
Jos istorija tikrai nėra išskirtinė. „Savo darbe panašias istorijas girdžiu kiekvieną dieną“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Anot Z.Demirors, vasarą priverstinių santuokų padaugėja.
„Šiuo metų laiku mano telefonas nesiliauja skambėjęs. Gegužė, birželis, liepa – tuomet daugybė mergaičių išgabenamos į tėvų gimtąsias šalis, daugiausia kaimiškas Vidurio Rytų ir Afrikos vietoves“, – tikino Z.Demirors.
Ji baiminasi, kad naujas vyriausybės siūlomas įstatymas neatneš didelių pokyčių.
„Metų metus mačiau įstatymų pataisas, kampanijas... Ir mes vis dar sugrįžtame ten, nuo ko viskas prasidėjo. Dabar turime naujų iššūkių, kadangi į Švediją atvyksta daugiau žmonių iš visuomenių, kuriose garbės kultūra yra norma“, – mano Z.Demirors.
Z.Demirors: „Metų metus mačiau įstatymų pataisas, kampanijas... Ir mes vis dar sugrįžtame ten, nuo ko viskas prasidėjo. Dabar turime naujų iššūkių, kadangi į Švediją atvyksta daugiau žmonių iš visuomenių, kuriose garbės kultūra yra norma.“
Pasak socialinės darbuotojos, Švedija privalo prisiimti tinkamą atsakomybę už tuos imigrantus, kurie atvyksta į šalį. Tai reiškia, kad tokia pati apsauga turi būti taikoma visiems vaikams, nesvarbu, jie etniniai švedai ar ne.
„Tačiau mūsų politikai yra bailiai, – sakė ji. – Jie šiuo klausimu bijo imtis griežtos pozicijos iš baimės būti apšaukti nejautriais kitoms kultūroms.“
„Kaimyninėse šalyse situacija skirtinga. Danijoje ir Norvegijoje jie nebijo būti pavadinti rasistais. Metų metus Švedijoje mergaitės ir berniukai kentėjo dėl šio bailumo“, – tikino Z.Demirors.
