1994 metais Baltijos jūroje nuskendus „Estonia“ žuvo 852 žmonės; tai viena didžiausių XX amžiaus laivybos nelaimių.
Filmuodama dokumentinį filmą komanda pasiuntė į keltą nuotolinio valdymo povandeninį aparatą, kuris aptiko didžiulę skylę laivo korpuse, pakursčiusią abejones dėl oficialaus katastrofos tyrimo išvadų.
Nusprendusios neiškelti nuskendusio kelto Švedija, Estija ir Suomija 1995-aisiais sutarė paskelbti jį aukų amžinojo poilsio vieta, todėl trikdyti jos ramybę yra nelegalu.
Šis įstatymas dabar taikomas pirmą kartą.
Du švedai – minėto dokumentinio filmo režisierius ir vienas jūrų gelmių specialistas – buvo laive, kai 2019 metų rugsėjį į nuskendusį keltą buvo pasiųsti povandeniniai aparatai. Atsakovams gresia baudos arba įkalinimas iki dvejų metų.
Tačiau dėl jų atradimų pasigirdo raginimų atlikti naują kelto katastrofos priežasčių tyrimą ir gruodžio mėnesį Švedija paskelbė planus priimti įstatymo pataisą, kad būtų galima dar kartą ištirti keltą.
Po pradinio tyrimo buvo padaryta išvada, kad keltas nuskendo per didelį bangavimą atitrūkus pirmagalio dangčiui ir vandeniui užliejus automobiliams skirtą denį. Su katastrofa susijusios šalys nenorėjo iš naujo nagrinėti šio klausimo.
Tačiau ekspertai kino kūrėjams pasakė, kad skylė korpuse galėjo atsirasti tik didžiulės išorinės jėgos poveikio, todėl kilo klausimų, kas iš tiesų įvyko tą naktį.
Katastrofą išgyvenę žmonės ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo, o kai kurie iš jų dar prieš aptinkant naują skylę korpuse tvirtino, kad atitrūkus pirmagalio dangčiui laivas nebūtų skendęs taip greitai.
Laivas, plaukęs iš Talino į Stokholmą, ankstyvą 1994 metų rugsėjo 28 dienos rytą nuskendo vos per valandą, o gyvi liko tik 137 žmonės.
Kai kas spėja, kad „Estonia“ galėjo susidurti su kariniu laivu ar povandeniniu laivu arba kad keltas nuskendo po sprogimo.
