Tuo tarpu pirmąkart galintys patekti į parlamentą ultradešinieji tikriausiai taps vienais iš svarbiausių partnerių derybose dėl koalicinės vyriausybės suformavimo.
Švedijoje, kurios politikoje nuo praeito amžiaus 3–o dešimtmečio dominavo socialdemokratai, rugsėjo 19 dieną susigrums du koaliciniai blokai, kurie per rinkimų kampaniją daugiausiai skyrė ekonomikai ir gerai išvystytos socialinės rūpybos sistemos išlaikymui.
Vienai pusei atstovauja dabartinis valdantysis aljansas, kurį sudaro premjero Fredriko Reinfeldto Nuosaikiųjų partija ir Centro, Liberalų bei krikščionių demokratų partijos, per rinkimų kampaniją nenuilstamai trimitavusios apie svarius šalies ekonomikos pasiekimus.
Panašu, kad ši taktika pasiteisino: apklausų rezultatai rodo, kad rinkėjai buvo nusigręžę nuo vyriausybės per pasaulinę finansų krizę ir Švedijos ekonomikos nuosmukį 2008 metų pabaigoje, tačiau ūkiui atsigaunant visuomenės palaikymas vėl sustiprėjo ir pastaraisiais mėnesiais aiškiai viršijo palankumą kairiojo sparno opozicijai.
Tuo tarpu socialdemokratai, kurių lyderė Mona Sahlin tikisi tapti pirmąja Švedijos premjere, pirmąkart buvo priversti suvienyti jėgas su kitomis kairiosiomis partijomis, žaliaisiais ir buvusiais komunistais – Kairiųjų partija, kad galėtų tikėtis sėkmės per sekmadienį vyksiančius rinkimus.
Dar birželį daugelis apžvalgininkų pranašavo pergalė kairiesiems, kurie kritikavo vyriausybės vykdomą pensijų ir švietimo politiką, taip pat skelbė pavojų socialinės rūpybos sektoriui dėl mažinamų mokesčių.
Tačiau vėliau opozicijos populiarumas sumažėjo. Analitikai mano, kad šį faktą lemia rinkėjų nenoras sutikti su kairiųjų piešiamu niūriu vyriausybės politikos paveikslu, kai Švedijoje mažėja nedarbas ir kyla ekonomika.
Dar didesnę intrigą šiemet kelia tikėtinas įspūdingas prieš imigrantus nusistačiusios mažos ultradešiniosios Švedijos demokratų partijos iškilimas. Ši partija gali pirmąkart patekti į parlamentą, todėl visiškai tikėtina, kad nulems, kam atiteks teisė formuoti vyriausybę.
Trečiadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai rodo, kad Švedijos demokratų partija užsitikrino rekordinį 7,5 proc. galimų rinkėjų palaikymą. Jeigu šios prognozės pasitvirtintų, partija patektų į parlamentą, lengvai įveikusi keturių procentų barjerą, taip pat surinktų daugiau nei dvigubai balsų nei 2006 metais, kai už ją balsavo 2,9 proc. rinkėjų.
Jeigu nei vienas iš pagrindinių politinių blokų neįgis aiškios daugumos parlamente, 31 metų Jimmie Aakessono vadovaujami ultradešinieji gali nulemti vyriausybės likimą.
F.Reinfeldtas ir M.Sahlin tvirtina niekada nesusidėsiantys su šia partija, tačiau jos patekimas į parlamentą gali priversti ieškoti ryšių, kurių kitomis aplinkybėmis būtų vengiama.
Jeigu taip nutiktų, padėtis parlamente būtų „sujaukta“ arba netgi paskatintų paskelbti „naujus rinkimus, kas taip pat būtų visiška naujiena šiuolaikinėje Švedijos istorijoje“, mano Stokholmo universiteto politologė Jenny Madestam.
Sekmadienį vyksiantys rinkimai gali pateikti į istoriją ir dėl kitų priežasčių. „Gali būti perrinkta dešiniojo sparno vyriausybė, kas būtų visiškai unikalu šiuolaikinėje Švedijos politikoje, – pabrėžė J.Madestam. – Kita vertus, mažiau tikėtinas kairiųjų pergalės scenarijus taip pat būtų visiškai unikalus, jeigu jis pirmąkart nulemtų moters atėjimą į premjero postą“.
Trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad už valdantįjį aljansą pasisako 49,8 galimų rinkėjų, tuo tarpu už kairiąją opoziciją balsuotų tik 40,9 procentai.
Jeigu šios tendencijos pasiteisintų, dabartinė vyriausybė 349 vietų parlamente užsitikrintų 177 mandatų daugumą. „Panašu, kad 2010 metais įvyks rinkimai, galutinai palaušiantys ilgą socialdemokratų dominavimą Švedijos politikoje“, – anksčiau šią savaitę rašė dienraščio „Dagens Nyheter“ pagrindinis politikos apžvalgininkas Peteris Wolodarski.
Su šia nuomone sutinka verslo ir rinkos tyrimų instituto „Ratio“ politologas Peteris Santessonas–Wilsonas.
„Jeigu jie pralaimės, socialdemokratai susidurs su dramatiška ilgo nebuvimo valdžioje situacija“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Tokiu atveju socialdemokratai, kurie Švedijai vadovavo 63 iš pastarųjų 80 metų ir sukūrė socialinės gerovės valstybės įvaizdį, tikriausiai bus priversti „iš naujo apgalvoti visą partijos strategiją“, pridūrė ekspertas.
Švedai sekmadienį taip pat rinks atstovus į regionų valdžią ir savivaldybes.
Tačiau balsų skaičiavimas gali užtrukti, o galutiniai rezultatai gali paaiškėti tik kitos savaitės viduryje.
