„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasomąjį poveikį Šiaurės Europoje“, – teigiama per Stokholme surengtą spaudos konferenciją pristatytoje ataskaitoje.
Joje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“.
Ataskaitoje taip pat pažymima, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.
Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies stojimui į NATO ir sakė, kad, jų nuomone, „Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO“.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė, kad Suomijos veiksmai taip pat paveiks Švediją ir kad juos „reikia svarstyti“.
Ji pažymėjo, kad ir Suomijos, ir Švedijos narystę Rusija vertintų neigiamai, bet reporteriams sakė, kad Stokholmas nesitiki „įprastinės karinės atakos“ reaguojant į galimą paraišką.
Vis dėlto A.Linde sakė, jog vyriausybė jau anksčiau buvo paskelbusi, kad „negalima atmesti ginkluoto puolimo prieš Švediją tikimybės“.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
