Šių dviejų šalių narystę NATO remia visos Aljanso narės išskyrus Vengriją ir Turkiją.
Helsinkis susiduria su mažesnėmis diplomatinėmis kliūtimis nei Stokholmas, todėl atrodo, kad Suomijos stojimo procesas gali pajudėti į priekį dar iki balandžio mėnesį įvyksiančių visuotinių rinkimų, nes viešoji nuomonė taip pat pritaria narystei transatlantiniame kariniame aljanse.
Tuo tarpu Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas neabejoja, kad abiejų šalių narystė NATO tėra laiko klausimas.
„NATO gretas netrukus papildys dvi naujos narės – Švedija ir Suomija, todėl geostrateginė situacija Šiaurės Europoje iš esmės pasikeis ir mes visi tapsime stipresni. Tuo tarpu karas tebesitęsia be pabaigos ir, nepaisant didelių personalo ir įrangos nuostolių, nėra jokių ženklų, kad Rusija pakeitė savo strateginius tikslus dominuoti Ukrainoje, kurie aiškiai prieštarauja tarptautinei teisei.“
Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą tapo akstinu transformuoti Šiaurės Europos geostrateginį kraštovaizdį.
„Jei Maskva ir turėjo vieną strateginį tikslą Švedijos ir Suomijos atžvilgiu, manau, kad jis buvo išlaikyti mus už NATO ribų. Praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios, Švedija ir Suomija – ranka rankon – pateikė paraiškas dėl narystės NATO. Patikėkite, toks žingsnis yra visų nenumatytų pasekmių šaknys Rusijos geostrateginiam mąstymui“, – pridūrė ministras.
P.Jonsono nuomone, Švedijos turtas ir pajėgumai sustiprins NATO kolektyvinę gynybą, suteiks Aljansui strateginio gylio bei sujungs rytines NATO šalis su Atlanto vandenynu.
„Kalbant apie geografiją, turime ilgiausią kranto liniją Baltijos jūroje, Gotlando salą, jos strateginę padėtį ir svarbius uostus Šiaurės jūroje. Su Švedijos karinio jūrų laivyno ištekliais, ir tvirta padėtimi ore galime prisidėti prie Baltijos jūros sutvirtinimo. Ir mes manome, kad galime tai padaryti, jei tai taip pat sustiprins NATO“.