Švedijos karinio laivyno vadė pažėrė kaltinimų Rusijos „šešėliniam laivynui“: „Mes turime savo veiksmų planą“

Ji patvirtino, kad karinis jūrų laivynas stebi su Rusija susijusių tanklaivių, kurie kasdien per Baltijos jūrą gabena šimtus tūkstančių tonų naftos produktų, judėjimą.

Pasak E.Haslum, kad kariuomenė gavo įrodymų, jog kai kurie laivai naudojami radijo žvalgybai ir ryšių perėmimui.

„Randame antenų ir stiebų, kurie negali priklausyti, pavyzdžiui, žvejybos laivams, todėl mums tampa aišku: tai, kas juda jūroje, kartais savo veikloje turi kitų tikslų“, – pabrėžė kontradmirolė.

„Wikipedia“/Švedijos karinių jūrų pajėgų vadė kontradmirolė Eva Skoog Haslum

Karinių jūrų pajėgų vadė įvertino, kad gudrybės, kurių Rusija griebiasi dėl sankcijų, „kelia rimtų problemų ir saugumui, ir aplinkai“.

Ji neatmetė galimybės, kad kai kurie su Rusija susiję laivai gali būti naudojami „hibridinėms operacijoms“, pavyzdžiui, įplaukti į Švedijos uostą prisidengiant remontu dėl gedimo, tačiau iš tikrųjų užsiimti ardomąja veikla. E.Haslum patikino, kad tokiu atveju karalystė „turi visą veiksmų planą“.

Pasak pranešimo, šalies valdžia tokiai grėsmei ruošėsi visus praėjusius metus dėl to, kad bent vienas „šešėlinis“ tanklaivis susidūrė su techniniais nesklandumais būdamas prie Gotlando salos, kuri laikoma vienu iš pagrindinių potencialių Kremliaus taikinių NATO puolimo atveju.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas patvirtino, kad Europos Sąjungoje „plačiai sutariama“, jog Rusijos „šešėlinis laivynas“ yra problema. Ankstesnę dieną Liuksemburge susitikę asociacijos valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrai aptarė konkrečias priemones šiai veiklai sustabdyti.

Anksčiau E.Haslum paragino sustiprinti laivų Baltijos jūroje kontrolę. Saugumo padėtį vandenyse ji apibūdino kaip „įtemptą ir itin trapią“.

„Dabar esame daug budresni nei prieš penkerius ar šešerius metus ir beveik nuolat esame pasirengę bet kam, kas nutiktų“, – kalbėjo kontradmirolė.

Šių metų sausį Švedijoje užfiksuotas pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) sutrikimas. Šalies karinė žvalgyba įtarė, kad tai įvyko dėl Rusijos Baltijos laivyno elektroninės kovos pajėgų pratybų. Vėliau Švedijos karinių jūrų pajėgų vadovė tiesiogiai apkaltino Rusiją ir paprašė NATO pagalbos, pažymėdama, kad tokie veiksmai daro žalą regiono ekonomikai.

Dėl GPS gedimų padaugėjo laivų, kurie nustojo naudoti automatinio identifikavimo sistemą, todėl sunku nustatyti jų buvimo vietą ir buvimo Baltijos jūroje priežastį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Švedijos karininiai laivai

Anksčiau šiais metais Švedijos vyriausybė ir jos kariuomenės vadas Mikaelis Biudenas ragino piliečius ruoštis galimam karui. Prieš tai ministrų kabinetas nusprendė 28 proc. padidinti karalystės gynybos biudžetą.

Planuojama, kad 2024 m. šalies karinės išlaidos sieks 119 mlrd. Švedijos kronų (11 mlrd. JAV dolerių). Tai šaliai pirmiausia leis pasiekti NATO nustatytą 2 proc. BVP skyrimo gynybai tikslą.

Švedija oficialiai įstojo į Šiaurės Atlanto aljansą šių metų kovo 7 d. Sprendimas kreiptis dėl narystės bloke buvo priimtas prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Prieš tai Stokholmas daugiau kaip 200 metų nebuvo prisijungęs prie jokių karinių aljansų.