Tai įvyko Ankarai ir toliau nesutinkant patvirtinti Stokholmo paraiškos dėl narystės NATO.
Jimmie Akessonas, kurio partija šiuo metu remia Švedijos vyriausybę, savo komentarus išsakė trečiadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dagens Nyheter“.
Yra ribos, kiek toli šalis galėtų nueiti, kad nuramintų Turkiją ir užsitikrintų narystę NATO, „nes galiausiai turime reikalą su antidemokratine sistema ir diktatoriumi“, laikraščiui sakė politikas.
-
NATO vadovas: Švedija padarė viską, ko reikia, kad įstotų į Aljansą
-
NATO vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant kliūčių, į Aljansą įstos abi Šiaurės šalys
-
Švedijos premjeras pasmerkė pašiepiančią R.T.Erdoganą vaizduojančios lėlės egzekuciją
-
Turkija sako negalinti ratifikuoti Švedijos narystės NATO
-
Švedija planuoja siųsti į Ukrainą „Archer“ artileriją
J.Akessonas taip pat suabejojo, ar R.T.Erdoganą, kuris didžiuojasi, kad per 20 valdymo metų nepralaimėjo nė vienų nacionalinių rinkimų, galima vadinti demokratiškai išrinktu.
„Esu antiislamiškos partijos SD lyderis ir turiu tvirtą požiūrį į tokį islamišką diktatorių kaip Erdoganas. Taip, jis yra išrinktas žmonių. Bet šia prasme toks pat yra ir Putinas“, – sakė nacionalistinės partijos lyderis.
Prieš imigraciją nusiteikę Švedijos demokratai per rugsėjį įvykusius visuotinius rinkimus surinko 20,54 proc. balsų ir tapo antra pagal dydį šalies partija.
Jų parama yra labai svarbi šalies premjero Ulfo Kristerssono dešiniojo sparno koalicinei vyriausybei.
Turkijos sąlygos
Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos narystės NATO.
Ankara nori, kad Stokholmas susidorotų su uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) artimais aktyvistais ir teigia tik tada pritarsianti Švedijos siekiui tapti NATO nare.
Turkijos valdžia taip pat siekia, kad švedai imtųsi persekioti asmenis, kaltinamus ryšiais su JAV gyvenančiu pamokslininku Fethullah Gulenu, kurį ji kaltina prisidėjus prie nepavykusio 2016-ųjų perversmo. Vašingtonas atsisako jį išduoti.
J.Akessono komentarai pasirodė praėjus savaitei po to, kai prokurdiški aktyvistai prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabino R.T.Erdoganą vaizduojančią lėlę.
Šia protesto akcija norėta sukelti aliuziją į Italijos diktatoriaus Benito Musolinio mirties aplinkybes – jo kūnas buvo pakabintas už kojų po to, kai fašistų lyderis 1945 metais buvo nušautas.
Turkijos ir Švedijos vyriausybės pasmerkė šį aktą, tačiau Skandinavijos šalyje tai paskatino diskusijas apie būtinybę išsaugoti saviraiškos laisvę.
Birželio pabaigoje Turkija ir Švedija pasirašė susitarimo memorandumą, sudariusį sąlygas pradėti narystės procesą.
Tačiau Ankara teigia, kad jos reikalavimai tebėra neįvykdyti, visų pirma dėl Turkijos piliečių, kuriuos šalies valdžia nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo.
Švedijos vyriausybė pabrėžė, kad galutinį žodį šiose bylose tars jos nepriklausomi teismai.
Šeštadienį R.T.Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas žurnalistams sakė, kad jo šalis nepasiruošusi ratifikuoti Švedijos narystės NATO.
