– Jūs vadovaujate Švedijos kuopai Ukrainoje. Kaip atsidūrėte Ukrainoje?
– Aš praleidau aštuonerius metus Švedijos ginkluotosiose pajėgose, o prieš keletą metų baigiau Švedijos Karališkąją karo akademiją. Prieš pradėdamas koordinuoti savanorius, buvau civilis asmuo ir dirbau sistemų konsultantu. Tiesą sakant, tai viena priežasčių, kodėl turėjau galimybę įsitraukti į šią veiklą: žmogus, dirbantis Švedijos ginkluotosiose pajėgose, negali išvykti į Ukrainą, nes pagal pajėgų nuostatus negalima sudaryti sutarties su dviem skirtingomis valstybėmis vienu metu.
Vasario mėnesį, kai prasidėjo karas, daug švedų norėjo vykti į Ukrainą padėti. Tuomet aš nuėjau į ambasadą ir paklausiau, ar ten nereikalinga pagalba. Pirminė mano idėja iš tikrųjų buvo ne vykti į Ukrainą, o tiesiog padėti koordinuoti į ją išvykstančius. Šis procesas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti, ir kelia daug klausimų. Kaip ten nuvykti? Kas turėtų pasitikti savanorius? Ar saugiau keliauti grupėje? O gal geriau keliauti vienam? Iš esmės taip ir įsitraukiau į visa tai.
Iš pradžių mano darbas buvo tikrinti norinčius išvykti švedus: susipažinti su jų praeitimi, ištirti jų socialinius tinklus, įsitikinti, kad jie nėra kokie ekstremistai ar bepročiai.
Švedų savanoriams pradėjus keliones į Ukrainą, nuvykę jie gaudavo maisto ir lovą, tačiau nebuvo jokios struktūros, kuri leistų efektyviai dirbti. Nebuvo svarbu, ar savanoris prieš tai buvo 15 metų praleidęs kariuomenėje, ar net niekada iki tol nelaikęs ginklo rankose – iš esmės jie visi buvo siunčiami į apkasus. Taigi, tų žmonių žinios ar įgūdžiai buvo eikvojami veltui.
Ambasada greitai suprato, kad, norėdami, kad viskas veiktų sistematiškai, turime imtis organizacijos patys.
Į Ukrainą atvykau rugpjūtį. Pirmaisiais mėnesiais daugiausia padėjau ieškoti būtinos įrangos ir kitų reikmenų. Tai – viena priežasčių, kodėl nusprendėme sukurti savo padalinį. Iš pradžių įkūrėme jį kaip švedų padalinį, tačiau savo gretose jau turime norvegų, amerikiečių ir net lietuvį.
– Kokią veiklą vykdo jūsų vadovaujama kuopa?
– Čia trūksta medikų, trūksta greitosios pagalbos automobilių. Savo kuopoje nusprendėme sutelkti dėmesį į medicinos pagalbos mokymą, medicinos pagalbą karo lauke ir medicininę evakuaciją.
