„Norėtume matyti Rusiją, prisidedančią prie politinio sprendimo paieškų“, – bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sakė Margot Wallström.
Anot švedų diplomatės, akivaizdu, kad Rusija remia Basharo al Assado režimą, bet tai nėra tinkamas kelerius metus trunkančio pilietinio karo sprendimas. Ji pridūrė, kad Rusija galėtų užimti konstruktyvesnę poziciją sprendžiant konfliktą.
Vakarai nurodo, jog didžioji dalis Rusijos atakų buvo nukreipta ne prieš IS, o prieš Sirijos režimo opozicijos kovotojus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad įsitraukdama į karą Sirijoje Rusija naudoja „jėgos argumentus, sureikšmindama save kaip pasaulio klausimų sprendėją“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, jog antskrydžių metu nukenčia su B.al Assado režimu kovojanti opozicija bei civiliai.
Ministras taip pat sakė, jog Rusijos veiksmai padidins migrantų į Europą srautus, o šiuo konfliktu gali būti siekiama nutraukti dėmesį nuo Ukrainos, kurios rytuose dar vyksta karas tarp Rusijos remiamų separatistų ir šalies vyriausybinių pajėgų.
„Atsiranda savotiškas antras frontas, – sakė L.Linkevičius. – Mūsų užduotis yra nespręsti vienos krizės kitos krizės sąskaita, matyti viską ir nuosekliai ir teisingai elgtis“.
Rusija paskelbė atakavusi 112 taikinių karo krečiamoje Sirijoje nuo bombardavimo kampanijos, nukreiptos, kaip teigia Kremlius, prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), pradžios praeitą savaitę. Tačiau Vakarai nurodo, jog didžioji dalis šių atakų buvo nukreipta ne prieš IS, o prieš Sirijos režimo opozicijos kovotojus.
