Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas (DCA) yra svarbus žingsnis šaliai, kuri kovo mėnesį nutraukė du šimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką ir įstojo į NATO.
Pagal gruodį Stokholmo ir Vašingtono pasirašytą susitarimą, JAV suteikiama galimybė pasinaudoti 17 karinių bazių ir poligonų Švedijoje, taip pat šios šalies teritorijoje laikyti ginklus, karinę įrangą ir šaudmenis.
Po beveik penkias valandas trukusių diskusijų parlamente susitarimas buvo patvirtintas didele balsų persvara: 266 parlamento nariai balsavo „už“, 37 – „prieš“, o 46 nedalyvavo balsavime.
Pagrindiniai oponentai – kairiųjų ir žaliųjų partijos – teigė, jog susitarime turėtų būti aiškiai nurodyta, kad Skandinavijos šalis neleis savo teritorijoje laikyti branduolinių ginklų.
„Norime, kad būtų priimtas teisės aktas, draudžiantis į Švedijos teritoriją atgabenti branduolinius ginklus“, – antradienį per debatus parlamente sakė Žaliųjų partijos narė Emma Berginger (Ema Berjinger).
„Deja, vyriausybė nusprendė pasirašyti susitarimą, neuždarantį durų branduoliniams ginklams, todėl Žaliųjų partija ketina balsuoti prieš šį susitarimą“, – pridūrė ji.
Žaliųjų lyderis Danielis Helldenas (Danielis Heldenas) pirmadienį teigė, kad pagal susitarimą Švedija tampa branduolinių ginklų taikiniu, nes „turėsime 17 bazių, kuriose amerikiečiai galės laikyti [karinius] reikmenis“.
Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) centro dešiniųjų mažumos vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, tvirtina, kad šiuo susitarimu gerbiamas Švedijos suverenitetas.
„Visiškai aišku, kad Švedija yra suvereni valstybė ir nėra jokios kitos šalies, kuri galėtų priversti Švediją turėti branduolinių ginklų Švedijos teritorijoje“, – tvirtino gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).
Kritika susitarimui
Kairiųjų ir žaliųjų partijos, kurios taip pat balsavo prieš Švedijos narystę NATO, parlamente drauge turi tik 42 vietas. Jų neužteko, kad būtų užkirstas kelias susitarimo priėmimui.
Švedijos nevyriausybinė organizacija „Svenska freds – och skiljedomsforeningen“ (SPAS), viena didžiausių šio žingsnio kritikų, teigė, kad dvi iš eilės šalies vyriausybės teikdamos paraišką dėl narystės NATO primygtinai reikalavo, kad Švedija laikytųsi tokios pat pozicijos dėl branduolinių ginklų kaip kaimyninės Danija ir Norvegija.
„Tačiau, priešingai nei Norvegijos ir Danijos DCA susitarimuose, Švedijos susitarime nėra nuostatos, draudžiančios atgabenti branduolinius ginklus į Švediją ar juos ten laikyti“, – rašė organizacijos vadovė Kerstin Bergea (Kerstin Berjeo).
Be to, pridūrė ji, 2023 metų balandį į NATO įstojusi Suomija „turi nacionalinį įstatymą, draudžiantį branduolinius ginklus Suomijos teritorijoje, ir Suomijos DCA susitarime teikiama nuoroda į šį įstatymą“.
Panaši Švedijos išlyga „sustiprintų Šiaurės regioną ir prisidėtų prie bendros deeskalacijos Rusijos branduolinių ginklų atžvilgiu“, teigė K. Bergea.
Branduoliniai ginklai karo atveju?
Praėjusį mėnesį U. Kristerssonas sukėlė didelį ažiotažą, kai neatmetė galimybės karo metu šalyje laikyti branduolinių ginklų.
„Karo atveju tai visiškai kitoks klausimas, jis priklausytų tik nuo to, kas nutiktų“, – teigė jis Švedijos nacionaliniam radijui.
Du Kairiųjų partijos parlamentarai sekmadienį paskelbtame tekste teigė: „Tai neįtikėtinas pareiškimas, visiškai priešingas tam, ką galvoja Švedijos žmonės ir ką Švedija jau seniai gina.“
K. Bergea suabejojo, ar Švedija galės stabdyti Jungtines Valstijas.
„Tokiais svarbiais klausimais kaip šis nepakanka vien pasitikėjimu grindžiamo susitarimo“, – sakė ji.
Savo ruožtu P. Jonsonas teigė, jog Švedija turi stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad apgintų savo laisvę ir demokratiją.
„Su DCA Švedija gali gauti ankstyvą, greitą ir veiksmingą Jungtinių Valstijų karinę paramą pablogėjus saugumo padėčiai, – sakė jis praėjusį mėnesį. – Susitarimas veikia kaip atgrasymo priemonė ir yra stabilizuojantis. Jis mažina karo kilimo riziką ir daro Švediją saugesnę.“
