Tačiau pagrindinės partijos bendradarbiauti nelinkusios, o valdžioje turėtų likti valdantieji socialdemokratai. Tik apklausos rodo, kad jiems gresia blogiausias rezultatas istorijoje.
Ūkio rodikliai puikūs, bet pajamų nelygybė kyla sparčiausiai tarp turtingiausių pasaulio šalių ir taip veriasi plyšys šiaip jau labai lygioje, palyginti su kitomis, Švedijos visuomenėje. O kur dar 2015-ųjų palikti pėdsakai, kai Švedija sulaukė daugiausia prieglobsčio prašytojų Europoje, skaičiuojant vienam gyventojui – daugiau nei 300 tūkst.
Kilo įtampa, bet sugriežtinus prieglobsčio politiką ji aprimo. Tačiau tokių, kurie jaučiasi užmiršti, palyginti su dosniai remiamais atvykėliais, daug, ypač provincijose. Ir į tokius paskelbę rinkimų manifestą taikosi Švedijos demokratai. Jie žada riboti imigraciją ir verčiau dosniau finansuoti vietos senyvų žmonių priežiūrą, sveikatos apsaugą, griežtinti baudas pažeidėjams, numatyti daugiau vietų kalėjimuose.
„Dabartinė integracijos politika mėto pinigus beprasmiams projektams, kurie neturi jokio poveikio. Mūsų prioritetai bus kitokie, pinigus skirsime geresniems projektams“, – sako Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas.
Pradėjusi prieš tris dešimtmečius kaip fašistų grupė, partija stengėsi nuo ištakų atsiriboti ir pirmą kartą į parlamentą perkopusi 5 proc. balsų kartelę pateko 2010-aisiais. Po ketverių metų rezultatą padvigubino.
Dabar, pasak apklausų, gali vėl padvigubinti ir perkopti 20 proc. Su tokiu rezultatu galima tikėtis antros vietos aplenkiant pagrindinę opoziciją – konservatorius. Šie pakeitė lyderę, nes ankstesnė skleidė užuominų, kad svarstytų valdžioje kartais bendradarbiauti su švedų demokratais. Pirmi turėtų likti socialdemokratai, bet jiems gresia prasčiausias pasirodymas per visą šiuolaikinės rinkimų sistemos laikotarpį.
