Statistika iš tikrųjų įspūdinga. Taip, Švedija vis dar laikoma paveikta šalimi, nes čia per paskutines 14 dienų sergamumas COVID-19 viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų ir siekia 30,4 atvejų.
Tačiau toks rodiklis kur kas geresnis nei daugelyje kitų Vakarų Europos valstybių, išskyrus Vokietiją. Pavyzdžiui, Ispanijoje sergamumas siekia 281 atvejį 100 tūkst. gyventojų, Prancūzijoje – 163, Belgijoje – 75, Čekijoje – 129.
Visos čia minimos valstybės pavasarį skelbė griežtus viešojo gyvenimo apribojimus, bet virusas į jas sugrįžo su trenksmu. Nors mirčių gerokai mažiau, pandemija toliau neleidžia atsipalaiduoti.
Tuo metu Švedija bent iš pirmo žvilgsnio gali lengviau atsikvėpti – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiau nei Švedijoje infekcijų šiuo metu skaičiuojama 19-oje iš 31 šalies, kurioje stebima situacija.
Tiesa, kai kurie ekspertai norėtų, kad skambios išvados, esą švedų apsisprendimas nekankinti piliečių prievartiniais ribojimais pasiteisino, nebūtų skelbiamos – esą kaip pavasarį, taip ir dabar kokie nors apibendrinimai dar sunkiai įmanomi.
Paprašė, o ne paliepė
Dabar Švedijoje nauji duomenys apie koronaviruso plitimą apskritai skelbiami rečiau, tik nuo antradienio iki penktadienio. Naujų atvejų šiuo metu tiek, kiek buvo kovo pabaigoje, o praėjusią savaitę teigiami buvo tik 1,2 proc. iš 120 atliktų testų.
Kaimyninėje Norvegijoje naujų užsikrėtimų fiksuojama maždaug tiek pat, bet Danijoje – beveik dvigubai daugiau. Ligoninių intensyvios priežiūros skyriuose tėra 13 COVID-19 pacientų, mirtys – tik pavienės.
Švedijos vyriausiasis epidemiologas, strategijos, pagal kurią šalis nebuvo „uždaryta“, architektas Andersas Tegnellas, žinoma, patenkintas.
„Šalyje nematome ligos atsinaujinimo, kurį stebime daugelyje kitų šalių“, – pareiškė A.Tegnellas ir pridūrė, kad Stokholmas pasirinktą strategiją dabar vertina kaip sėkmingą.
„Galiausiai pamatysime, koks skirtumas tarp strategijos, kuri tvaresnė ir taikytina ilgesnį laiką, ir strategijos, reiškiančios, kad užsidarai, atsiveri ir vėl užsidarai“, – teigė mokslininkas.
Vyriausybė 10 milijonų žmonių tik paprašė, o ne jiems įsakė, gerbti fizinį atstumą nuo kitų ir, jei įmanoma, dirbti iš namų.
Skirtingai nei daugelis kitų šalių, Švedija mokyklas uždarė tik 16 metų ir vyresniems moksleiviams – kiti turėjo eiti į švietimo įstaigas. Dabar ir mokyklos, ir universitetai veikia visu pajėgumu.
Švedija pavasarį taip pat uždraudė daugiau nei 50 žmonių susibūrimus, o 70 metų ir vyresniems bei rizikos grupėje esantiems žmonėms paliepė izoliuotis.
Visgi svarbiausia tikriausiai tai, kad vyriausybė 10 milijonų žmonių tik paprašė, o ne jiems įsakė, gerbti fizinį atstumą nuo kitų ir, jei įmanoma, dirbti iš namų. Daugelis taip ir padarė, o parduotuvės, barai, restoranai ar sporto klubai liko atidaryti. Dėvėti kaukes niekada nebuvo ir nėra privaloma.
Katastrofa slaugos namuose
Kritikos tada, pavasarį, buvo daug, bet A.Tegnellas tikino, kad tikslas – ne kuo greičiau suformuoti vadinamąjį bandos imunitetą, bet sulėtinti koronaviruso plitimą, kad su išaugusiu krūviu susitvarkytų sveikatos apsaugos sistema.
Tiesa, tiek A.Tegnellas, tiek jo strategiją palaiminę politikai nuosekliai tikino, kad Švedijos planas bus tvaresnis žvelgiant toliau į priekį.
Toks požiūris Europoje buvo pasitiktas audringai, ypač – kai šalyje pradėjo sparčiai augti koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius. Labiausiai nukentėjo slaugos namų gyventojai, o vyriausybei teko pripažinti, kad senoliais šiose įstaigose pasirūpinti nesugebėta.
O ir dabar milijonui Švedijos gyventojų tenka 574 užsikrėtusiųjų mirtys. Toks rodiklis penkisssyk blogesnis nei Danijoje ir net 10 kartų – nei Norvegijoje. Tiesa, geresnis nei griežtus ribojimus skelbusiose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Italijoje.
A.Tegnellas ir dabar pripažino: mirštamumo rodikliai Švedijoje susiję ne su bendra strategija, o su nesugebėjimu užkirsti kelią katastrofiškam viruso plitimui slaugos namuose.
Daugelis aukų mirė būtent šiose įstaigose, o epidemiologas atviras: „Akivaizdu, kad kažkas ten vyko ne taip.“
Vis dėlto vyriausybė šią savaitę paskelbė, kad nuo spalio pagaliau atšaukia draudimą lankyti slaugos namų gyventojus. Socialinių reikalų ministrė Lena Hallengren tik įspėjo: „Bus rizikų. Noriu, kad visi elgtųsi atsakingai.“
Mirštamumo rodikliai Švedijoje susiję ne su bendra strategija, o su nesugebėjimu užkirsti kelią katastrofiškam viruso plitimui slaugos namuose.
Savo ruožtu Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinis direktorius Johanas Carlsonas tvirtina, kad strategija sėkminga, nes visuomenei buvo siunčiama aiški ir nuosekli žinia – kad kiekvienas asmeniškai atsakingas ir už savo, ir už asmenų, su kuriais bendraujama, saugumą.
„Mūsų požiūrio tikslas – kad žmonės patys suprastų, kodėl reikia laikytis rekomendacijų ir gairių. Kol nebus vakcinų, nėra jokių kitų triukų. Švedijos žmonės tai suprato“, – tikino J.Carlsonas.
Uždarymai – radikali priemonė
Vis dėlto patyręs „Financial Times“ žurnalistas Wolfangas Münchau įspėja neskubėti daryti išvadų iš duomenų, kurie nėra pilni.
Jis vadina „didžiausiais kvailiais“ tuos, kurie šiemet aiškino, kad aršesnis COVID-19 plitimas Švedijoje yra įrodymas, jog sprendimas neuždaryti šalies ekonomikos buvo klaidingas. Bet žurnalistas mano, kad ir dabar negalima skubėti skelbti apibendrinimų, esą švedai galiausiai buvo teisūs.
„Birželį buvo neteisinga smerkti švedišką strategiją. Neteisinga ir dabar teigti priešingai, nes duomenys dar nėra pilni. Epidemiologams ir biostatistikams prireikė daug metų, kad tiksliai suvoktų 2003-ųjų SARS protrūkio ypatybes. Dabar situacija irgi panaši“, – rašo W.Münchau.
Tiesa, jis pasisako prieš naujus apribojimus – jei apie juos būtų pradėta svarstyti. Beje, Jungtinėje Karalystėje tam tikri regionai vėl gyvena su suvaržymais.
„Skaičiai iš Švedijos nieko neįrodo, nieko ir nepaneigia. Bet tokiam ekstremaliam sprendimui kaip ekonomikos uždarymas reikia nepaneigiamų statistinių įrodymų – ne šiaip skaičių.
Uždarymas yra radikali priemonė, kurios pasekmės dar tik pasijus. Neabejoju, kad nelygybė išaugs, kaip ir nedarbo lygis bei bankrotų skaičius.
Laikau refleksą uždaryti šalis didžiausia grėsme vakarietiškai, kapitalistinei demokratijai. Duomenys iš Švedijos yra labai reikalinga abejonės dozė, nes nusistovėjo supratimas, kad tik uždarymais galima reaguoti į pasaulinę pandemiją“, – tvirtina W.Münchau.
