Tai yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų ratifikuota Švedijos narystė NATO.
Šis sprendimas priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas netikėtai pakeitė savo poziciją ir po daugiau nei metus trukusio blokavimo pritarė Stokholmo stojimui į Aljansą.
Tačiau trečiadienį R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija negalės ratifikuoti Švedijos kandidatūros į NATO bent jau iki spalio, kai šalies parlamentas turi pradėti savo darbą po vasaros atostogų.
Galutinį sprendimą dėl ekstradicijos prašymų priima Švedijos vyriausybė, bet ji negali patenkinti kitos valstybės prašymo, jei Aukščiausiasis Teismas priima jai nepalankų sprendimą.
Šios dvi bylos yra susijusios su asmenimis, ieškomais dėl to, kad jie yra F.Guleno judėjimo, kurį R.T.Erdoganas kaltina sumanius nepavykusį, bet kruviną perversmą, kurį 2016-ųjų liepą surengė atsiskyrusi kariuomenės grupuotė, nariai.
Pasak teismo, Ankara pateikė įrodymų, kad šie asmenys parsisiuntė programėlę, skirtą šifruotam bendravimui, kurią naudoja Turkijos teroristinėmis pripažintos grupuotės.
„Vienu atveju ekstradicijos prašoma dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o kitu – dėl baudžiamojo persekiojimo. Savo išvadoje Vyriausybei Aukščiausiasis Teismas paaiškino, kad abiem atvejais yra kliūčių ekstradicijai“, – sakoma teismo išplatintame pranešime.
Anot teismo, ekstradicija negali būti patvirtinta, nes, remiantis Švedijos įstatymais, įrodymų, jog asmuo parsisiuntė programėlę, nepakanka, kad būtų pripažintas kaltu dėl dalyvavimo teroristinės organizacijos veikloje.
Teismas taip pat pridūrė, kad Švedijoje šiems asmenims buvo suteiktas pabėgėlio statusas, todėl, jei jie būtų sugrąžinti į Turkiją, jiems grėstų persekiojimas.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO valstybės narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos dėl narystės.
Iki šios savaitės pradžios R.T.Erdoganas blokavo Švedijos paraišką, kaldindamas Stokholmą prieglobsčiu teroristams.
Pagrindiniai Turkijos reikalavimai – pažaboti ekstremistines grupuotes ir patvirtinti dešimčių įtariamųjų, kurie, Ankaros manymu, buvo susiję su nepavykusiu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą, ekstradiciją.