„Tokiu būdu socialdemokratai sieks užtikrinti, kad Švedija, jei paraiška bus patvirtinta, pareikštų vienašališkas išlygas dėl branduolinių ginklų ir nuolatinių bazių dislokavimo Švedijos teritorijoje“, – sakoma partijos pareiškime praėjus kelioms valandoms po to, kai kaimyninė Suomija pranešė apie savo oficialų ketinimą teikti paraišką dėl narystės.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, istoriškai neutraliose Švedijoje ir Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma šių šalių gyventojų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Švedijos parlamentinių partijų penktadienį paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje padaryta išvada, kad Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką.
Apžvalgoje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“. Joje taip pat pripažįstama, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.
Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį paskelbė dienraštis „Svenska Dagbladet“.
Anot leidinio, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.
Švedija, kuri Antrajame pasauliniame kare buvo neutrali, daugiau kaip 200 metų nedalyvavo kariniuose aljansuose, nors nuo 1990-ųjų užmezgė glaudesnius ryšius su NATO.
NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.
J.Stoltenbergas: Suomijos, Švedijos noras įstoti į NATO rodo, kad „agresija nenaudinga“
Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą įrodys, kad „agresija yra nenaudinga“, sekmadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius J.Stoltenbergas.
„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.
Kiek anksčiau sekmadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin per spaudos konferenciją paskelbė, kad šalies vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO.
Tokį pat žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija.
Dienraštis „Svenska Dagbladet“ sekmadienį pranešė, kad Švedijos vyriausybė jau antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą.
Turkija neblokuoja Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO
J.Stoltenbergas taip pat pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.
„Esu tikras, kad mes sugebėsime rasti bendrą pagrindą, pasieksime sutarimą dėl to, kaip spręsti su naryste susijusius klausimus“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė palaikantis ryšį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Jo teigimu, Ankara neblokuoja Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą: „Turkija aiškiai davė suprasti, jog neketina blokuoti narystės.“
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus. Ankara ieško F.Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Kartu Ankara yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.
Ankara: Suomija derybose dėl narystės NATO konstruktyvi, o Švedija – „provokuojanti“
Turkijos užsienio reikalų ministras M.Cavusoglu sekmadienį pagyrė Suomiją už konstruktyvų požiūrį, tačiau sukritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus per Berlyne sekmadienį vykusį aljanso susitikimą.
Penktadienį Turkija pagrasino blokuoti šį NATO plėtros procesą, kuriam būtinas visų aljanso narių pritarimas.
„Švedijos užsienio reikalų ministro pareiškimai, deja, nėra konstruktyvūs. Ji ir toliau daro provokuojančias pastabas“, – kalbėjo M.Cavusoglu žurnalistams Berlyne.
Turkijos diplomatijos vadovas pasirinko taikesnį toną Suomijos, kurią jis apibūdino kaip „labai pagarbią“ Ankaros „susirūpinimo“ akivaizdoje, atžvilgiu.
„Deja, to paties nematome iš Švedijos pusės“, – tvirtino jis.
„Mes visada pritarėme NATO atvirų durų politikai. Tačiau tai, kad šios dvi šalys palaiko ryšius su teroristinės organizacijos nariais, kad Švedija siunčia jiems ginklus ir kad jos taiko apribojimus gynybos įrangos eksportui į Turkiją, prieštarauja aljanso dvasiai“, – kalbėjo Turkijos URM vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ankara laukia, kokias garantijas pasiūlys abi šalys.
„Būtina nutraukti paramą teroristinėms organizacijoms ir panaikinti eksporto į Turkiją apribojimus. Sakau tai ne kaip apie derybų priemonę, o todėl, kad tai reiškia būti sąjungininkais“, – kalbėjo M.Cavusoglu.
A.Blinkenas įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija įstos į NATO
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė esąs tikras, kad, nepaisant Turkijos išreikštų nuogąstavimų, Švedija ir Suomija įstos į NATO, kai oficialiai pateiks paraiškas.
„Jungtinės Valstijos tvirtai parems ir Švedijos, ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas, jeigu šios šalys nuspręs oficialiai jas pateikti“, – pareiškė jis reporteriams po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Berlyne.
„Esu išties įsitikinęs, kad mes pasieksime sutarimą“, – pridūrė jis.
NATO gali suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu
Tuo metu J.Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad NATO įvertins galimybes suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu tarp stojimo paraiškos pateikimo ir įstojimo į aljansą.
„Suomija ir Švedija yra susirūpinusios dėl pereinamojo laikotarpio. Pamėginsime paspartinti tą procesą“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.
„Apsvarstysime būdus suteikti saugumo garantijų, be kita ko, stiprinant NATO buvimą regione.“
