Šis teisinis pakeitimas, kuriam referendume pritarė 60 proc. rinkėjų, reiškia dramatišką posūkį nuo dabartinės sistemos.
Pagal galiojančius įstatymus transplantacijos galimos tik tuo atveju, jei miręs asmuo sutiko joms dar būdamas gyvas, bet jo valia dažnai lieka nežinoma. Tokiais atvejais sprendimas paliekamas giminaičiams, kurie dažniausiai nepritaria organų donorystei. Dėl to daugelis tų, kuriems reikia transplantacijos, veltui laukia organų.
2021-ųjų pabaigoje Šveicarijoje, turinčioje apie 8,6 mln. gyventojų, organų transplantacijos laukė daugiau kaip 1,4 tūkst. pacientų.
Praėjusiais metais Šveicarijoje savo organus paaukojo 166 mirusieji, o iš viso buvo persodinti 484 mirusių donorų organai. Tačiau organizacijos „Swisstransplant“ duomenimis, pernai 72 žmonės mirė taip ir nesulaukę transplantacijos.
„Visuomenė pademonstravo, kad yra pasiruošusi suteikti šansą žmonėms, kurie yra laukiančiųjų sąraše“, – sakė „Swisstranspant“ vadovas Franzas Immeris.
Siekdami sumažinti laukiančiųjų skaičių, vyriausybė ir parlamentas inicijavo „numanomo sutikimo“ modelį, kuris jau priimtas keliose kitose Europos šalyse.
Medicininės donorystės sąlygos išlieka tos pačios: organus gali paaukoti tik ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje mirę žmonės, o mirtį turi patvirtinti du gydytojai.
Pagal turtingos Alpių valstybės tiesioginės demokratijos sistemą, rinkėjai keturis kartus per metus kviečiami balsuoti referendumuose ir priimti sprendimus konkrečiais klausimais, kurie atrenkami atsižvelgiant į visuomenės paklausą.
