Sekmadienio rytą rinkimų apylinkės dirbo tik kelias valandas, kadangi didžioji dauguma Šveicarijos rinkėjų balsavimo biuletenius atsiunčia likus keturioms savaitėms iki rinkimų dienos.
„Skrajutės, suklastoti vaizdo įrašai, provokuojančios temos ant rinkimų plakatų: partijos stengiasi prie balsadėžių pritraukti kuo daugiau šalininkų per paskutinį rinkimų kampanijos etapą“, – rašė laikraštis „SonntagsZeitung“.
Tikimasi, kad apie 16 val. vietos (17 val. Lietuvos laiku) bus paskelbti pirmieji preliminarūs rezultatai.
Renkami abeji parlamento – Federalinio Susirinkimo – rūmai.
Nacionalinę Tarybą, žemuosius parlamento rūmus, sudaro 200 įstatymų leidėjų, išrinktų 26 Šveicarijos kantonuose.
Aukštuosius rūmus – Kantonų Tarybą – sudaro 46 nariai.
Abeji rūmai renkami ketverių metų kadencijai.
Aukštuosiuose rūmuose, kurie atstovauja Šveicariją sudarantiems kantonams, dominuoja centro dešinioji Centro partija ir dešinioji partija FDP.Liberalai.
Rinkimai, vykstantys balsų dauguma, retai keičia pusiausvyrą.
Žemuosiuose parlamento rūmuose, kur taikomas proporcinis atstovavimas, dešinioji populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP) siekia įtvirtinti savo, kaip didžiausios politinės jėgos, pozicijas.
Apklausos rodo, kad dvi žaliųjų partijos pasirodys prasčiau nei per ankstesnius 2019 metų rinkimus, o centristai gali gauti daugiau vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – tai sustiprintų jų pozicijas vykdomojoje valdžioje.
Remiantis apklausomis, šveicarams šiuo metu svarbiausi trys klausimai: didėjantys mokesčiai privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, klimato kaita, dėl kurios nyksta Šveicarijos ledynai, ir nerimas dėl migrantų bei imigracijos.
Šis balsavimas gali atskleisti, ką dar viena Europos šalis galvoja apie dešiniųjų populistų politiką ir būtinybę skirti lėšas ir kitus išteklius kovai su visuotiniu atšilimu tuo metu, kai didelė infliacija prispaudė daugelį gyventojų, net ir pasiturinčioje Šveicarijoje.
SVP karas prieš „budinčią beprotybę“
Griežtai prieš Europos Sąjungą nusistačiusi SVP aršiai gina ilgametį Šveicarijos karinį neutralumą, tačiau mano, kad pastaraisiais mėnesiais šis principas buvo per daug išmėginamas.
Šveicarija nepriklauso Bendrijai, tačiau pritarė ES ekonominėms sankcijoms Rusijai po to, kai Maskva praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tačiau SVP rinkimų kampanijoje daugiausia dėmesio skyrė savo mėgstamiausiam klausimui – kovai su „masine imigracija“.
Federalinė kovos su rasizmu komisija apkaltino SVP vykdant „ksenofobinę“ kampaniją socialiniuose tinkluose ir atkreipiant dėmesį į užsieniečių padarytas nusikalstamas veikas.
SVP socialiniuose tinkluose paskelbta reklama „Nauja norma?“ buvo iliustruojama kruvinais peiliais, kaukėtais nusikaltėliais, kumščiais, sumuštais veidais ir išsigandusiomis moterimis.
SVP taip pat nurodė, kad pradėjo karą prieš „budinčią beprotybę“.
„Drag karalienės [ir karaliai], antifašistai ir klimato aktyvistai – visi eis balsuoti! Rinkimuose jie gali sugriauti Šveicariją ir mūsų visuomenę. Mes jiems to neleisime!“ – sakė SVP jaunimo sparnas, ragindamas balsuoti.
Nors Šveicarija tebėra viena turtingiausių pasaulio šalių, kurioje nedarbas sudaro apie du procentus, o bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra labai didelis, SVP skelbiamos idėjos ir toliau išlieka itin aktuali.
Nuo 1999 metų partija pirmavo visuose Nacionalinės Tarybos rinkimuose, nors jos rinkėjų ratas visada kito.
„Tiesa, kad prieš ketverius metus mūsų balsai sumažėjo“, – naujienų agentūrai AFP sakė SVP lyderis Marco Chiesa (Marko Kiesa).
Jis pabrėžė, kad nors SVP vis dar yra pirmaujanti partija, ji nori susigrąžinti 100 tūkst. rinkėjų ir priartėti prie 30 proc. To dar nepavyko pasiekti nė vienai Šveicarijos partijai pagal proporcinio atstovavimo sistemą.
