Naujienų portalas „Kyiv Independent“ sudarė subjektyvų geriausių akimirkų bei įvykių sąrašą, kurie suteikė Kyjivui, kiekvienam ukrainiečiui ir Ukrainos partnerėms vilties, kad karo trajektorija priartės prie pergalingos atomazgos.
Netikėtas Joe Bideno vizitas Kyjive
Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos pradėtos plataus masto invazijos metinių, JAV prezidentas Joe Bidenas be išankstinio oficialaus pranešimo apsilankė Kyjive.
Tai buvo pirmasis J.Bideno kaip prezidento vizitas Ukrainoje, kuriuo jis siekė pademonstruoti nepalaužiamą paramą Ukrainai, kuri užsispyrusiai tebekovoja su Rusijos agresija.
Per penkias valandas trukusį vizitą vasario 20 d. JAV prezidentas susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, aplankė Šv. arkangelo Mykolo vienuolyną ir pagerbė Ukrainos karius, žuvusius nuo 2014 m. prasidėjusio Rusijos karo.
-
Ukrainos prezidento padėjėjas: Rusijos smūgiai rodo, kad Ukrainai reikia daugiau paramos
-
Vokiečių generolas įvertino Rusijos nuostolius Ukrainoje: šis karas nualins Maskvą
-
Rusija peržengė ribą: verčia ukrainiečių belaisvius kovoti prieš savus
-
Ukraina: Rusija paleido rekordinį raketų skaičių
-
Bemiegė naktis ir neramus rytas Ukrainoje: Rusija atakavo šalį daugiau nei 150 raketų ir dronų
-
Ramūnas Vilpišauskas: Ar Europa pasiruošusi 2024 metams?
-
Maskvai masiškai apšaudant Ukrainą, Lenkijos oro erdvę kirto rusų raketa
-
Rusijos paleistą rekordinį skaičių raketų G.Landsbergis vadina teroristiniu išpuoliu
Pasaulis, stebėdamas J.Bideną drauge su V.Zelenskiu einantį karo meto Kyjivo gatvėmis, įsitikino, kad Ukraina kovoje su Rusija nėra vieniša.
„Praėjus metams, Kyjivas tebestovi, – vasarį kalbėjo J.Bidenas. – Ir Ukraina stovi. Demokratija laikosi. Amerikiečiai yra su jumis, ir pasaulis yra su jumis.“
Tarptautinis arešto orderis V.Putinui ir M.Lvovai-Belovai
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėn. priėmė sprendimą, suteikusį vilties kiekvienam, kuris palaiko Ukrainą, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vieną dieną bus patrauktas atsakomybėn už savo nusikaltimus.
Teismas minėtus arešto orderius išdavė V.Putinui ir Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai už prievartinės ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją schemos priežiūrą.
Ukrainos valdžios institucijos nustatė, kad nuo 2022 m. vasario mėn. iš Rusijos okupuotų Ukrainos dalių buvo išvežta daugiau kaip 19 tūkst. vaikų, nors šis skaičius greičiausiai yra daug didesnis. Tai vienas tamsiausių Rusijos vykdomo plataus masto karo padarinių.
„Agresorės valstybės politika akivaizdi jos sprendimuose: atskirti vaikus nuo šeimų, atimti iš jų ryšį su artimaisiais, paslėpti juos Rusijos teritorijoje ir išsklaidyti atokiuose regionuose. Šie veiksmai yra didelis valstybės daromas blogis“, – kovo 17 d. sakė V.Zelenskis.
Kadangi šiuos veiksmus Tarptautinis baudžiamasis teismas laiko V.Putino atsakomybe, dabar jis gali būti suimtas bet kurioje iš 123 valstybių, prisijungusių prie Romos statuto.
Ukrainos prezidentas kovą teismo sprendimą pavadino „istoriniu“ ir pridūrė, kad yra „reali perspektyva“ sulaukti teisingumo.
Po arešto orderio paskelbimo, Ukrainos valdžios institucijos ir savanoriai surengė nesuskaičiuojamą daugybę misijų, kad išgelbėtų Rusijoje ir Ukrainos laikinai okupuotose teritorijose neteisėtai laikomus vaikus.
Skaičiuojama, kad buvo pagrobta apie 19 tūkst. vaikų, tačiau iki šiol į Ukrainą grąžinta tik apie 400 vaikų.
Tetiana Bodak yra viena iš ukrainiečių mamų, kuriai pasisekė, nes jos vaikas šiemet buvo sugrąžintas namo. Jos vyriausiąjį sūnų Vladyslavą 2022 m. rudenį iš jų namų tuomet okupuotame Chersone paėmė Rusijos kariai.
Vladyslavas daugiau kaip aštuonis mėnesius buvo laikomas atskirai nuo šeimos – iš pradžių Rusijos okupuotame Kryme, o paskui Rusijos okupuotoje Ukrainos Chersono srities dalyje.
Ieškodama Vladyslavo, T.Bodak dvi dienas buvo įkalinta Rusijos kariškių.
„Neturėjau ko bijoti, nes buvau tik motina, atvykusi pasiimti savo vaiko“, – birželį sakė ji „Kyiv Independent“ žurnalistams po to, kai vėl susitiko su sūnumi.
Kiekvienas apsikeitimas belaisviais su Rusija taip pat buvo karčiai saldus. Kai ukrainiečių karo belaisviai grįždavo namo pas savo šeimas, į viešumą iškildavo baisumai, su kuriais jie susidūrė Rusijos nelaisvėje.
Savanoriai surėmė pečius Kachovkos tragedijai numalšinti
Rusijai susprogdinus Kachovkos užtvanką Chersono srityje, įvyko viena baisiausių tragedijų 2023-iaisiais. Ji taip pat išryškino nepaprastą savanorių Ukrainoje vienybę ir drąsą.
Birželio mėn. susprogdinus užtvanką, kilo katastrofiški potvyniai ir humanitarinė krizė. Ukrainos ir užsienio savanoriai nenuilstamai dirbo gelbėdami potvynio įkalintus žmones ir gyvūnus, teikdami pirmąją pagalbą, geriamąjį vandenį, maistą ir užtikrindami pastogę.
Tragiškų padarinių sukėlęs užliejimas nebuvo vienintelė grėsmė, su kuria jiems teko susidurti, nes Rusijos pajėgos ir toliau apšaudė Chersoną, kartais sąmoningai taikydamosi į gelbėjimo misijas.
Šio pavojingo darbo pirmiausia ėmėsi savanoriai, ne pelno organizacijos ir pirmosios pagalbos teikėjai, nes nė viena iš pagrindinių tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas ar Raudonąjį Kryžių, nesiuntė misijų.
Regione dirbantys savanoriai suvienijo savo pastangas ir dirbo kartu su vietos gelbėtojais ir teisėsaugos institucijomis, kad jų misijos būtų veiksmingesnės.
„Kai viskas vyksta Ukrainoje – turime būti vieningi“, – birželį leidiniui „Kyiv Independent“ komentavo Kryvyj Rihe įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Vikingas“ vadovas Arhishtas Darchinyanas.
Jis pats buvo vienas iš tų, kurie išvyko savanoriauti pačiomis ankstyviausiomis nelaimės valandomis.
„Nesvarbu, ar tai Chersonas, ar Kryvyj Rihas, mes turime eiti ir padėti. Niekas kitas to nepadarys, tik mes“.
„Azovstal“ gynybos vadų sugrįžimas namo
„Azovo“ gamyklos vadai, gynę paskutinę Ukrainos tvirtovę dabar laikinai okupuotame Mariupolyje iki jų paėmimo į nelaisvę Rusijos pajėgoms, grįžo į Ukrainą liepos 8 d., kaip tik tuo metu, kai Ukraina minėjo 500 dienų, kai Rusija pradėjo siaubingą plataus masto karą.
Vadai į Ukrainą atvyko iš Turkijos, kur jie buvo laikomi po apsikeitimo belaisviais 2022 m. Jų sugrįžimas buvo dar viena iš tų „mažos pergalės“ akimirkų, daugeliui sukėlusių džiaugsmo ašaras.
„Azovo“ pulko vadas Denysas Prokopenko padėkojo prezidentui, jo komandai ir „kiekvienam kariui, kuris gynė mūsų tėvynę ir tęsė kovą su okupantais fronto linijose, kol mes buvome nelaisvėje“. Jis taip pat pažadėjo tęsti kovą prieš Rusiją.
„Esu giliai įsitikinęs, kad ginkluotosios pajėgos yra komandinis darbas, ir nuo šiandien mes ir toliau kovosime kartu, o mūšyje turėsime savo žodį“, – kalbėjo jis.
Robotynės išlaisvinimas
Nors per praėjusius metus Ukrainai nepavyko išlaisvinti tokių teritorijų, kokias tikėjosi, ji iš Rusijos priespaudos išvadavo daugybę mažų bendruomenių.
Rugpjūčio pabaigoje Zaporižios srityje esančio Robotynės kaimo išlaisvinimas tikriausiai buvo didžiausias Ukrainos pietinio puolimo laimėjimas. Robotynė buvo tapusi Rusijos atramos tašku regione, kol kelias dienas trukusios sunkios kovos leido ją vėl kontroliuoti Ukrainai.
Tarp kitų per vasaros kontrpuolimą išlaisvintų kaimų Ukrainos pietuose buvo Storoževė, Blahodatnė, Urožainė ir Neskučnė.
Rytiniame fronte Ukrainos pajėgos rugsėjo mėn. išlaisvino Kliščijivkos ir Andrijivkos kaimus netoli apgriauto Bachmuto miesto Donecko srityje. Mėnesius trukusių intensyvių mūšių metu abiem kaimams buvo padaryta didelė žala.
Ilgai laukta ginkluotė
2023 metais Ukraina pagaliau sulaukė dalies itin vertingų ginklų, kurių prašė nuo pat plataus masto invazijos pradžios, ir sėkmingai juos panaudojo mūšio lauke.
Pirmosios modernių vakarietiškų tankų partijos, įskaitant vokiečių gamybos „Leopard 2“ ir britų gamybos „Challenger 2“, į Ukrainą atvyko vasario ir kovo mėnesiais.
Balandžio mėnesį Ukraina sustiprino savo gynybos pajėgumus, dislokuodama pirmąją Jungtinėse Valstijose pagamintą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“. Naudodamos „Patriot“ sistemą Ukrainos oro pajėgos pirmą kartą sugebėjo numušti liūdnai pagarsėjusią ir už neįveikiamumą giriamą Rusijos balistinę raketą „Kinžal“.
Dar vienas labai lauktas pristatymas įvyko rugsėjo mėnesį, kai į Ukrainą atvyko pirmieji JAV pagaminti tankai „Abrams“.
Bene didžiausia staigmena įvyko spalio mėnesį, kai Ukraina pirmą kartą mūšio lauke panaudojo JAV suteiktas ilgojo nuotolio kariuomenės taktines raketų sistemas (ATACMS).
Pranešama, kad Ukraina panaudojo šias raketas smogdama Rusijos kariniams aerodromams laikinai okupuotuose Luhansko ir Berdiansko miestuose ir sunaikino devynis sraigtasparnius, priešlėktuvinės gynybos sistemą ir šaudmenų sandėlį.
Stojimo į Europos Sąjungą derybos
Gruodžio 14 d. Kyjivas šventė svarbią šių metų politinę pergalę – Europos Vadovų Taryba sutiko pradėti stojimo į Europos Sąjungą derybas su Ukraina ir Moldova.
„Tai rodo Europos Sąjungos patikimumą, Europos Sąjungos stiprybę. Sprendimas priimtas“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michelis.
Ukrainai ir Moldovai kandidatės statusas buvo suteiktas 2022 m. birželį, po to Kyjivui buvo nurodyti septyni kriterijai, kuriuos reikia įvykdyti, kad būtų pradėtos stojimo derybos.
Praėjus kelioms dienoms po džiaugsmingų naujienų, V.Zelenskis sakė, kad Europos Komisija netrukus pradės vertinti Ukrainos teisės aktų atitiktį ES teisės aktams, o tai bus pirmasis stojimo derybų žingsnis.
„Derybų procesas bus sudėtingas, bet svarbiausia, kad istoriškai mes apsisprendėme: Ukraina visada bus mūsų bendrų Europos namų dalis“, – gruodžio 17 d. pažymėjo Ukrainos lyderis.
