„The Wall Street Journal“ pristato 5 dalykus, kuriuos svarbu žinoti apie būsimus parlamento rinkimus.
Jungtinės Karalystės parlamento sistema
Jungtinėje Karalystėje egzistuoja parlamentinė sistema. Visos šalies rinkėjai savo rinkimų apygardose pasirenka palaikomos politinės partijos atstovą ir už jį balsuoja.
Partijos, kurios atstovai gauna daugiausia balsų, lyderis tampa ministru pirmininku ir formuoja Vyriausybę. Jungtinės Karalystės parlamentas turi 650 narių.
Th.May tikisi, kad jos partija laimės rinkimus reikšminga persvara ir kad tai sustiprins jos pozicijas derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų.
Parlamentinė aritmetika
Jungtinės Karalystės rinkimų sistema yra tokia, kad daugiausia balsų rinkimuose laimėjusi partija, net jei jos persvara prieš antrąją vietą užėmusią partiją nėra didelė, įprastai gauna neproporcingai daug mandatų ir vietų parlamente.
Th.May tikisi, kad jos partija laimės rinkimus reikšminga persvara ir kad tai sustiprins jos pozicijas derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų.
Pavyzdžiui, per 2015 m. rinkimus Konservatorių partija, kuriai dabar vadovauja Th.May, laimėjo 36,9 proc. rinkėjų balsų, tačiau iškovojo 331 vietą parlamente – daugiau negu pusę visų vietų. Už opozicinę Leiboristų partiją balsavo 30,2 proc. rinkėjų, tačiau ši partija iškovojo vos 232 mandatus.
Dar daugiau praradimų dėl tokios sistemos patiria mažesnės partijos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos kandidatai liko antroje vietoje daugelyje apygardų, tačiau ši partija iškovojo vos vieną vietą parlamente, nors ir susilaukė 12,7 proc. rinkėjų palaikymo.
O už Škotijos nacionalinę partiją balsavo mažiau negu 5 proc. rinkėjų, bet ji iškovojo net 56 mandatus, nes parama jai buvo sutelkta viename regione.
Šiuo metu apklausos rodo, kad konservatoriai yra gerokai populiaresni už leiboristus. Tokia persvara gali jiems leisti iškovoti reikšmingą parlamentinę daugumą.
Vis dėlto analitikai perspėja, kad Škotijos nacionalinės partijos iškilimas lemia, jog bet kuriai iš dviejų didžiųjų partijų dabar yra sunkiau iškovoti akivaizdžią daugumą negu kada nors anksčiau.
Fiksuoto kadencijos ilgio parlamento Aktas
Th.May noras surengti pirmalaikius rinkimus pirmąkart išbandė labai neseną ir šiaip jau labai retai keičiamos Jungtinės Karalystės rinkimų sistemos savybę – Fiksuoto kadencijos ilgio parlamento Aktą.
Šis 2011 m. priimtas Aktas numatė, kad rinkimai turi vykti kas penkerius metus, nebent parlamentas pareikš nepasitikėjimą Vyriausybe arba du trečdaliai Bendruomenių rūmų deputatų balsuos už išankstinius rinkimus. Aktas buvo priimtas siekiant stabilizuoti 2010–2015 m. valdžiusią mažumos vyriausybę, vadovaujamą Davido Camerono.
Remiantis šiuo teisės Aktu, kiti rinkimai turėjo vykti 2020 m. Tačiau Th.May pasinaudojo išimtimi, leidžiančia surengti išankstinius rinkimus, jei juos remia du trečdaliai parlamentarų.
Kodėl konservatoriai norėjo išankstinių rinkimų?
Th.May vadovauti Konservatorių partijai pradėjo 2016 m. liepą, kai D.Cameronas atsistatydino po „Brexit“ referendumo. D.Cameronas pasisakė prieš „Brexit“. Jei konservatoriai laimės išankstinius rinkimus, Th.May kritikai nebegalės sakyti, kad ji neturi rinkėjų pasitikėjimo, nes niekada nelaimėjo partijos pirmininko rinkimų.
Dar svarbesnis veiksnys yra tai, kad konservatoriai parlamente turi vos 17 vietų daugumą. Vadinasi, daliai partijos narių nutarus balsuojant svarbiu klausimu palaikyti opoziciją, Th.May vyriausybės siūlomi teisės aktai gali nesulaukti palaikymo.
Th.May antradienį sakė, kad rinkimai sukliudys „Brexit“ oponentams parlamente sutrikdyti „Brexit“ procesą ir sustiprins jos poziciją derybose su ES.
Rinkimai vyks birželio 8 d. Vadinasi, „Brexit“ derybos dar bus neįsibėgėjusios, o ES šalių lyderiai vis dar tarsis dėl prioritetų derybose.
Ekonomistai taip pat teigia, kad dabar yra palankus metas rinkimams, nes Jungtinės Karalystės ekonomika, nors kol kas „Brexit“ jos per daug nepaveikė, jau rodo lėtėjimo ženklus. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad šie ženklai stiprės.
Ką rodo apklausos?
Nuomonių apklausos rodo, kad konservatoriai turėtų laimėti rinkimus didele persvara. Balandį atlikta „YouGov“ portalo apklausa parodė, kad konservatorius remia 44 proc. rinkėjų, o leiboristus – vos 23 proc.
Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas taip pat nėra populiarus. Ta pati „YouGov“ apklausa parodė, kad net 50 proc. rinkėjų galvoja, jog Th.May būtų geresnė premjerė nei J.Corbynas. Priešingai mano vos 14 proc. rinkėjų.
Apklausos taip pat rodo, kad Škotijos nacionalinė partija, kuri pasisako už Škotijos atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, vėl turėtų Škotijoje iškovoti daugiausia balsų. Tai sustiprins spaudimą siekti naujo Škotijos nepriklausomybės referendumo.
