Tadžikistanas yra neturtinga, kalnuota buvusi sovietinė šalis Vidurinėje Azijoje. Ji taip pat laikoma viena iš labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusių pasaulio valstybių.
„Pabrėžiu, kad kiekviena šalies šeima turėtų sukaupti būtiniausių maisto produktų atsargų dvejiems metams“, – vėlų sekmadienį per tradicinę tadžikų šventę sakė šalies lyderis E. Rachmonas.
„Dėl besikeičiančio ir šiltėjančio klimato socialinė ir ekonominė padėtis šiuolaikiniame pasaulyje kasdien blogėja“, – kalbėjo jis.
„Šiomis sudėtingomis ir nenuspėjamomis šiuolaikinio pasaulio sąlygomis turėtume dirbti efektyviau ir protingai naudoti žemę bei vandenį“, – pridūrė prezidentas.
Pasaulinės maisto programos (WFP) duomenimis, 30 proc. iš 9 mln. Tadžikistano gyventojų kenčia nuo neprievalgio.
Organizacija tai sieja su „dirvožemio erozija, biologinės įvairovės nykimu, ledynų tirpimu ir ekstremaliomis oro sąlygomis, tokiomis kaip potvyniai, sausros, lavinos ir nuošliaužos“, kurios, jos teigimu, „reguliariai alina žemę, pasėlius, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius“.
Pasak WFP, maždaug pusė Tadžikistano maisto produktų yra importuojama dėl nestabilios klimato padėties, o dėl augančių kainų nukenčia skurdžiausiai gyvenantys tadžikai.
Pasaulio banko duomenimis, daugiau nei pusė Tadžikistano gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje.
Tadžikistanas taip pat patyrė netiesioginį karo Ukrainoje poveikį, Vakarų šalims pritaikius didžiules sankcijas Rusijai – pagrindinei jo ekonominei partnerei.
Gyventojai po šalį keliaujantį E. Rahmoną, kuris netoleruoja tikros politinės opozicijos, paprastai pasitinka su geriausiais vaisiais.
