Pirmas dalykas, pasak politologo, turėtų būti karių dislokavimas Ukrainoje.
„Kaip ir rašiau anksčiau, niekas nesvarsto jų fronto linijoje, nes a) nėra paliaubų; b) nėra tiek karių, kiek reikėtų tokiam ilgam ruožui; c) didžiulė rizika. Bet riboto skaičiaus pajėgos tolėliau nuo fronto būtų svarbus signalas ir svertas tiek Ukrainai, tiek Europai – ir kalbantis su D.Trumpu, ir siunčiant signalą Kremliui“, – sako L.Kojala.
Ukrainoje jie būtų sutikti su gėlėmis
Pasak jo, tai turėtų ir emocinį efektą: JAV būtų sunkiau sakyti, jog „europiečiai sės prie derybų stalo tik tada, kai turės ką pasiūlyti“. Ukrainoje, tikėtina, jie būtų sutikti su gėlėmis, pastebi politologas.
„Lyderystės teks imtis Prancūzijai su Jungtine Karalyste – tai jau vyksta. Lenkija visais būdais vengia, tačiau likti nuošalyje bus sunku. Vokietijos vaidmuo veikiausiai liks minimalus, jei apskritai koks nors. Su mažesnių valstybių pagalba teoriškai galėtume kalbėti apie tarptautinį 5-10 šalių kontingentą.
Trumpuoju laikotarpiu dėl to didėtų kraštutinių (ir dešinės, ir kairės) partijų dar didesnio augimo rizika („mes už taiką“); ilgainiui to potencialas silptų, jei operacija būtų vykdoma sėkmingai“, – tvirtina analitikas.
Antras dalykas, į kurį reikia Europai atkreipti dėmesį – gynybos išlaidos.
„Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen Miunchene pareiškė, kad gynybos išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į biudžeto deficito perviršio skaičiavimą. Tam dar reikės valstybių pritarimo. Sprendimas aktualus, tik nėra revoliucinis – viso labo absoliutus minimumas. Teks judėti toliau – sklinda kalbos, jog jau netrukus gali atsirasti bankinės struktūros, kurios leistų į investavimą įtraukti privatų sektorių (iš pokalbių koridoriuose akivaizdu, jog Vokietijos verslams mesti lėšas į gynybos sektorių vis dar yra didžiulė „reputacinė rizika“).
Sunku matyti kelią į priekį be bendros skolos gynybos reikmėms, kurią palaiko Prancūzija, bet ideologiškai atmeta Vokietija. Kai kurie optimistai teigia, jog krikdemų lyderis Friederichas Merzas po rinkimų bus lankstesnis, bet jo aplinkos žmonės man ir patyliukais neleido susidaryti įspūdžio, kad tai jau nuspręsta“, – sako L.Kojala.
Pirkti ginklus Europoje ir laukti ar „nuo lentynos“ Amerikoje
Be to, pasak jo, prancūzai norės preferenciją skirti Europos gynybos pramonei. Bet detali IISS studija rodo, kad 2022-2024 m. Europos valstybių platformų pirkimuose europietiška produkcija sudarė 52 proc., JAV – vos 34 proc. (prancūzų skaičiavimai, remdamiesi kita metodologija, pastarąjį skaičių traktuoja kaip dvigubai didesnį – tai įrodymas, kaip politines diskusijas ir realybės suvokimą gali formuoti atrodytų smulkios metodologinės detalės).
„Bet kuriuo atveju prancūzai nenorės bendros skolos tol, kol jiems atrodys, jog pinigai iškeliaus už žemyno ribų (ir turi stiprių argumentų). Kitos šalys sakys, kad ginklų reikia dabar, o jų gamybos tempai Europoje nepakankami (todėl geriau pirkti „nuo lentynos“ Amerikoje). Kompromisai – sunkūs, tačiau vienokio ar kitokio nerealizavimas karo metu tebūtų pasiteisinimas“, – apibendrino politologas.
