„Ilgalaikis susitarimas turėtų apimti [Ukrainos] stiprinimą ir [jos] pozicijų išlaikymą, kad būtų galima patikimai atgrasyti Rusiją nuo tolesnių bandymų“, – „Business Insider“ sakė „RAND Corporation“ politikos analitikas Paulas Cormary.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi patirties veiksmuose, kai ji „ima tik po truputį“, o tai susiję ir su Ukrainos teritorijomis. Kalbama tiek apie 2014 m. įvykdytą Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių dalių okupaciją, tiek apie tai, ką Rusija užėmė per plataus masto karą – iš viso apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Leidinys taip pat praneša, kad nors galimo taikos susitarimo detalės lieka paslaptyje, jame nebūtų numatyta parama Ukrainos stojimui į NATO. Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas yra sakęs, kad bet koks taikos susitarimas turi apimti Ukrainos sutikimą laikytis neutralumo.
Taigi leidinys spėja, kad D.Trumpas, remdamasis padėjėjo J.D.Vance'o komentarais, gali sutikti su šiuo reikalavimu.
„Gali atrodyti, kad planas tvarkingai apeina klausimą, kuris, kai kurių teigimu, yra Rusijos invazijos į Ukrainą esmė: užkirsti kelią NATO plėtrai į rytus. Tačiau kritikai sako, kad susitarimas gali dar labiau padrąsinti V.Putiną ir ignoruoja faktą, kad tikrasis Rusijos prezidento motyvas yra imperialistinis užkariavimas“, – rašoma straipsnyje.
Ekspertai netgi praneša, kad Ukraina iki 2014 m. buvo „neutrali“ ir tai tapo V. Putino „žalia šviesa“ okupaciniams veiksmams. Jie tvirtą gynybą aljanse su Vakarų partneriais vadina vienintele garantija nuo tolesnės Rusijos agresijos.
Kaip atrodys saugumo susitarimas?
Jei D. Trumpas atsisakys Ukrainos narystės NATO klausimo, vis tiek bus galima pasiekti kitokio pobūdžio saugumo susitarimą, sakė P.Cormary, nes, pavyzdžiui, Ukrainos sąjungininkai Europoje galėtų imtis vadovauti šalies gynybai.
Ukrainos sąjungininkų Europoje kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą, kad atgrasytų Rusijos atakas. Kita galimybė, sakė P.Cormary, būtų padidinti Ukrainos gebėjimą apsiginti nuo Rusijos atakų per JAV užsienio karinio finansavimo programą.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad Rusija neturi priežasčių sėsti su Ukraina prie derybų stalo, nepaisant didžiulių nuostolių.
Be to, manoma, kad raketų smūgiai, kuriais pastaruoju metu apsikeitė Ukraina ir Rusija, visų pirma turi politinių tikslų. „Orešnik“ raketos smūgis prie Dnipro yra V.Putino būsimų derybų strategijos dalis.