Taivanas reaguodamas į Kinijos įsiveržimus prie salos aktyvina gynybą

Didelio masto Kinijos pajėgų dislokavimas vykdomas Pekinui intensyviau rengiantis galimai Taivano blokadai ar tiesioginiam puolimui, kuris sukėlė didelį Jungtinių Valstijų, pagrindinės Taivano sąjungininkės, kariuomenės lyderių susirūpinimą.

Praėjusį mėnesį JAV karinių oro pajėgų generolas Mike'as Minihanas atmintinėje nurodė karininkams pasirengti JAV ir Kinijos konfliktui dėl Taivano 2025 metais. Būdamas Oro pajėgų vadavietės vadovu, M. Minihanas puikiai išmano Kinijos kariuomenę, o jo asmeninės pastabos atkartoja JAV raginimus sustiprinti pasirengimą.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad 20 Kinijos orlaivių antradienį kirto centrinę Taivano sąsiaurio liniją, kuri nuo seno yra neoficiali buferinė zona tarp Kinijos ir Taivano, 1949 metais atsiskyrusių per pilietinį karą.

Kinija teigia, kad savarankišką saloje įsikūrusią respubliką reikia užimti jėga, o didžioji dauguma taivaniečių nepritaria tam, kad ją kontroliuotų autoritarinė Kinijos komunistų partija.

Taivano ginkluotosios pajėgos „stebėjo situaciją... reaguodamos į šią veiklą“, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.

Kinija beveik kasdien siunčia karo laivus, bombonešius, naikintuvus ir pagalbinius orlaivius į oro erdvę netoli Taivano, tikėdamasi sumažinti ribotus salos gynybos išteklius ir sumažinti paramą nepriklausomybę remiančiai prezidentei Tsai Ing-wen.

Kinijos naikintuvai taip pat yra susidūrę su JAV ir sąjungininkių kariniais orlaiviais tarptautinėje oro erdvėje Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose, o tai Pekinas pavadino pavojingais ir grėsmingais manevrais.

Pastaraisiais mėnesiais Taivane lankėsi užsienio politikai, įskaitant tuometinę JAV Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi ir daugelį Europos Sąjungos politikų, ir tai paskatino abi puses pademonstruoti karinę galią.