Tai vienas iš didžiausių per vieną dieną užfiksuotų jų skaičių šiais metais, Pekinui didinant karinį spaudimą Taibėjui.
Gynybos ministerijos kasdien skelbiamais duomenimis, per parą iki 6 val. ryto vietos (0 val. Lietuvos) laiku netoli Taivano buvo pastebėta 16 karinio jūrų laivyno laivų ir 34 Kinijos orlaiviai.
Šią savaitę Taivano pareigūnai pranešė, kad Pekinas surengė didžiausias per pastaruosius metus karinio jūrų laivyno pratybas nuo pietinių Japonijos salų iki Pietų Kinijos jūros.
Trečiadienį vienas Taivano saugumo pareigūnas teigė, kad pratybose, kuriose imituojamos atakos prieš užsienio laivus ir treniruojamasi blokuoti jūrų kelius, dalyvauja beveik 90 Kinijos karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos laivų.
Nei kinų kariuomenė, nei Kinijos valstybinė žiniasklaida neskelbė apie padidėjusį karinį aktyvumą Rytų Kinijos jūroje, Taivano sąsiauryje, Pietų Kinijos jūroje ar vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Tačiau neseniai Taivano prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) įvykusi kelionė po Ramiojo vandenyno regioną, įskaitant du sustojimus JAV, sukėlė Pekino, teigiančio, kad demokratinė sala yra Kinijos teritorijos dalis, pyktį.
Pasak saugumo pareigūno, Kinija pradėjo planuoti masinę jūrų operaciją spalį ir siekė įrodyti, kad gali atkirsti Taivaną ir nubrėžti „raudoną liniją“ prieš būsimą JAV administraciją.
Saugumo pareigūnas nurodė, kad Kinijos karinio jūrų laivyno pratybos pranoko Pekino atsakomuosius veiksmus į tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitą Taibėjuje 2022-aisiais. Tai buvo Kinijos didžiausios karinės pratybos aplink Taivaną.
Taivano užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad padidėjęs Kinijos karinis aktyvumas aplink salą yra įrodymas, jog Pekinas yra ramybės drumstėjas.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija, kurios atstovas spaudai nei patvirtino, nei paneigė, kad vyksta pratybos, kaltę dėl to suvertė Taivanui.
Singapūro Nanjango technologijų universiteto Kinijos kariuomenės ekspertas Jamesas Charas sakė, kad Pekinas tylėjimu „siekia parodyti, kad Taivano sąsiauris, taip pat vandenys ir oro erdvė aplink salą priklauso Kinijos suverenitetui, todėl apie pratybas nereikia skelbti pasauliui“.
„Tai dar viena žemyninės dalies priemonė primesti savo poziciją kitiems“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.Charas, neatmesdamas galimybės, kad Kinija tai patvirtins vėliau.
Taivano gyventojai gyvena nuolatinėje Pekino invazijos grėsmėje, nes kinai savarankišką demokratinę šalį laiko savo teritorijos dalimi, kurią žada vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.
Pastaraisiais metais Pekinas aplink salą siunčia daugiau naikintuvų ir karo laivų, prieštarauja bet kokiam tarptautiniam jo pripažinimui, ypač kalbant apie oficialius Taibėjaus ir Vašingtono ryšius.
Lai Ching-te, kuris neseniai buvo du kartus sustojęs Jungtinių Valstijų teritorijoje, praėjusią savaitę kalbėjosi su JAV Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Mike'u Johnsonu.
Gynybos ministerijos ketvirtadienį užfiksuotas kinų karo laivų skaičius buvo didžiausias nuo gegužės 25-osios, kai per Kinijos karines pratybas, surengtas praėjus kelioms dienoms po Lai Ching-te inauguracijos, buvo aptikti 27 karinio jūrų laivyno laivai.
