Šią savaitę į Taipėjų atvyko Vokietijos parlamentarų delegacija prieš nekantriai laukiamą vėliau šiais metais surengsimą ministrų vizitą ir sulaukė Pekino pasmerkimo.
Kinijos lyderiai tvirtina, kad ši savarankiška demokratinė sala yra jos teritorijos dalis, kuri vieną dieną bus užimta, jei prireiks – jėga.
Rusijos karas Ukrainoje sustiprino Vakarų valstybių nuogąstavimus, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali pabandyti kažką panašaus.
Verslui palankios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) pirmininko pavaduotojas Johannesas Vogelis savo vizito Taivane metu sakė, kad Vokietijos ekonomika yra pernelyg priklausoma nuo Kinijos.
„Turėtume pagalvoti, kaip, pavyzdžiui, galėtume iš naujo subalansuoti priklausomybę nuo Kinijos rinkos, – teigė jis žurnalistams Taipėjuje. – Vokietijoje buvome pernelyg priklausomi nuo rusiškų dujų, ir negalime būti tokie priklausomi nuo autoritarinio režimo bet kokioje srityje ar bet kokiu būdu.“
Anot jo, kai kurios įmonės pradėjo suvokti, kokia pavojinga gali būti tokia didelė priklausomybė, ir kad „diversifikacija yra gera idėja“.
2021 metais Kinija buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė.
J.Vogelis atsisakė tiesiogiai atsakyti, ar Vokietija turi „moralinę pareigą“ aprūpinti Taipėjų ginklais, kad jis galėtų apsiginti Kinijos puolimo atveju.
„Manau, kad vengti karinės agresijos Taivano sąsiauryje yra visų moralinė pareiga, – teigė jis. – Manome, kad ekonominis aspektas, susijęs su siaubingo scenarijaus išvengimu, yra tai, ką galime veiksmingai pasiūlyti.“
Po šios kelionės per kelis ateinančius mėnesius Taivane turėtų apsilankyti ir Vokietijos švietimo ministrė Bettina Stark-Watzinger, taip pat priklausanti FDP, sakė naujienų agentūros AFP šaltiniai.
Tai būtų pirmasis Vokietijos ministrų kabineto nario vizitas Taivane per 26 metus.
Vokietijos diplomatinės iniciatyvos Taivano atžvilgiu sukėlė Kinijos pasipiktinimą.
Pirmadienį Pekinas, kritikuodamas vizitą, užsiminė apie Vokietijos istoriją, kurią pavadino skaudžia, turėdama omenyje šios šalies karo laikų patirtį.
„Pagrindinė Taivano problemos priežastis yra būtent ta, kad pasaulyje siautėjo džiunglių įstatymas, hegemonizmas, kolonializmas, militarizmas ir nacionalizmas, o Kinija nuo jų labai nukentėjo“, – žurnalistams teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
