Tsai Ing-wen atkreipė dėmesį į dideles Kinijos karines pratybas, kurias Kinija surengė atsakydama į N.Pelosi vizitą, taip pat į Rusijos invaziją Ukrainoje. Anot jos, visa tai kelia iššūkių demokratinėms vyriausybėms, tokioms kaip JAV ir Taivanas.
„Šie įvykiai demonstruoja, kaip autoritarinės šalys ardo pasaulio tvarką ir sukelia jai grėsmę“, – sakė prezidentė.
Tenesyje išrinkta respublikonė M.Blackburn dar kartą pabrėžė, kad Vašingtoną ir Taibėjų sieja tos pačios vertybės. Ji pridūrė, kad tikisi „toliau remti Taivaną, jiems žengiant į priekį kaip nepriklausomai valstybei“.
Kinija laiko autonominį Taivaną neatsiejama savo teritorijos dalimi ir žada kada nors susigrąžinti salos kontrolę, prireikus – jėga. Aukšto rango užsienio pareigūnų vizitus šioje saloje Pekinas laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir faktiniu Taivano suvereniteto pripažinimu.
Pastarosios Kinijos pratybos kai kurių apžvalgininkų buvo vadinamos repeticija būsimiems kariniams veiksmams prieš salą. JAV kariuomenės vadai sako, kad Pekinas invaziją į Taivaną galėtų surengti per kelerius ateinančius metus.
Susitikusios Tsai Ing-wen ir M. Blackburn taip pat pabrėžė ekonomikos ryšių, ypač puslaidininkių srityje, svarbą. Taivanas yra puslaidininkių gamybos pasaulinis lyderis, o JAV siekia daugiau investuoti į šį sektorių namuose.
M. Blackburn į Taibėjų atskrido vėlai ketvirtadienį po vizitų Fidžyje, Saliamono Salose ir Papua Naujojoje Gvinėjoje, Jungtinėms Valstijoms tęsiant pastangas „plėsti mūsų diplomatinį pėdsaką šiame regione“, sakoma senatorės biuro pranešime.
„Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra naujos blogio ašies tolesnė priešakinė linija, – biuras citavo M. Blackburn, buvusio prezidento Donaldo Trump (Donaldo Trampo) uolią šalininkę. – Privalome priešintis Kinijos komunistų partijai.“
Kinija stengėsi didinti savo įtaką Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Pekinas pasirašė platų saugumo susitarimą su Saliamono Salomis, kurį Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkė Australija laiko mėginimu pakeisti tradicinę saugumo sanklodą regione.
N. Pelosi tapo aukščiausio rango renkama JAV pareigūne, aplankiusia Taivaną per pastaruosius 25 metus. Kinija į šį vizitą atsakė surengdama karines pratybas šešiose zonose aplink salą. Be kita ko, per šiuos manevrus Pekinas paleido raketų praskrieti virš Taivano ir pasiuntė laivų kitapus Taivano sąsiaurio vidurio linijos, laikomos neoficialia žemyninės Kinijos ir salos siena. Kai kurios per šiuos mokymus paleistos raketos nukrito Japonijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.
Po N. Pelosi viešnagės Taivaną aplankė JAV Atstovų Rūmų ir Senato narių delegacija. Be to, šią savaitę saloje viešėjo Indianos valstijos gubernatorius, kurio vizitas buvo orientuotas į bendradarbiavimą verslo ir mokslo srityse. JAV politikai teigė, kad savo vizitais rodo palaikymą salai.
„Ką tik nusileidau Taivane, kad pasiųsčiau žinią Pekinui – mūsų neįbaugins, – anksti penktadienį per „Twitter“ parašė M. Blackburn. – Jungtinės Valstijos toliau tvirtai siekia išsaugoti laisvę visame Žemės rutulyje ir nepakęs pastangų silpninti mūsų šalį ir mūsų sąjungininkus.“
Šią savaitę Taivane taip pat apsilankė aukšto rango Japonijos įstatymų leidėjų.
Salos užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U) penktadienį sakė sveikinantis tokius užsienio vyriausybių pareigūnų vizitus.
„Dėl karinio spaudimo, kurį Kinija demonstravo Taivano atžvilgiu, dabar daugiau nei kada nors anksčiau žmonių nori atvykti ir parodyti savo palaikymą Taivanui, – teigė J. Wu. – Jau matėte gana nemažai jų. Ir galiu pasakyti, kad jų bus daugiau.“
Per trijų dienų vizitą M.Blackburn taip pat susitiks su Taivano nacionalinio saugumo tarybos vadovu.
Vašingtonas nepalaiko su Taibėjumi oficialių diplomatinių santykių ir de jure pripažįsta Kinijos suverenitetą saloje, bet išlieka išlieka pagrindinis Taivano saugumo garantas. JAV įstatymai įpareigoja užtikrinti, kad Taivanas turėtų priemonių apsiginti ir laikyti salai kylančias grėsmes „ypatingą susirūpinimą“ keliančiu reikalu.
Taivanas ir Kinija atsiskyrė 1949 metais, kai nacionalistams pralaimėjo pilietinį karą komunistams. Pekinas ir Taivanas nepalaiko oficialių santykių, bet juos sieja milijardų JAV dolerių vertės prekyba ir investicijos.
Kinija didino spaudimą Taivanui nuo 2016 metų, kai salos prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, pasisakanti už Taibėjaus nepriklausomybę. Kai Tsai Ing-wen atsisakė palaikyti „vienos Kinijos“ nuostatą, Pekinas nutraukė ryšius su Taibėjaus vyriausybe.
