Taivanas, turintis 23 milijonus gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Rusijos agresija prieš Ukrainą sustiprino nuogąstavimus, kad Kinija gali pasekti Maskvos pavyzdžiu ir įgyvendinti savo grasinimus aneksuoti daug mažesnį Taivaną.
Ruošiantis šiųmetinėms pratyboms „Han Kuang“ (Hanių šlovė), kurios truks penkias dienas, buvo atsižvelgta į Europoje vykstančio karo pamokas. Per manevrus bus imituojami „visi įmanomi veiksmai“, kurių galėtų imtis Kinija, įsiverždama į Taivaną, nurodė Gynybos ministerija.
Pirmadienį kulkosvaidžiais ginkluoti rezervistai užėmė šaudymo pozicijas po tiltu įrengtuose apkasuose iš smėlio maišų, treniruodamiesi užkirsti kelią priešui patekti į sostinę Taibėjų.
„Požeminiai bunkeriai padeda pridengti karius ir atremti priešo smogiamąsias pajėgas“, – sakė Taivano nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto karinis ekspertas Su Tzu-yunas.
„Jie yra karo Ukrainos miestuose dalis“, – pridūrė jis.
Pasak Su Tzu-yuno, kai kuriuose dangoraižiuose pratybų rajone buvo dislokuota raketų „Stinger“, kurios naudojamos numušti žemai skrendančius orlaivius ir sraigtasparnius.
Nešiojamąsias „Stinger“ sistemas Ukrainos kariuomenė sėkmingai naudoja prieš Rusijos aviaciją.
Be to, keliuose šiauriniuose Taivano miestuose pirmadienį pusvalandžiui ištuštėjo gatvės, vykstant civilinės saugos pratyboms. Jų metu buvo draudžiamas pėsčiųjų ir transporto priemonių eismas. Gyventojai apie imituojamas raketų atakas buvo įspėti sirenų gausmu ir trumposiomis žinutėmis.
Kinija pradėjo daug intensyviau žvanginti ginklais prie Taivano, kai salos prezidente 2016 metais buvo išrinkta Tsai Ing-wen (Cai Ingven), atmetanti nuostatą, jog Taivanas yra Kinijos dalis.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Billas Burnsas praėjusią savaitę per Aspeno saugumo forumą sakė, kad Pekinas atrodo pasirengęs panaudoti jėgą Taivane. Anot jo, Rusijos invazijos Ukrainoje pavyzdys keičia tik Pekino vertinimus, kada ir kaip ši jėga turi būti panaudota, o ne bendrą nusiteikimą įsiveržti.
Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į jo oro erdvės gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP surinkti duomenys. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380. Šiemet šis skaičius jau yra viršijęs 600.
