Trečiadienį parodytame interviu Tsai Ing-wen taip pat pirmą kartą patvirtino, kad JAV kariai moko Taivano pajėgas saloje. Naujienų agentūrai AFP šią iniciatyvą anksčiau spalio mėnesį pirmasis patvirtino vienas Pentagono pareigūnas.
Tsai Ing-wen komentaras pasirodė po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas per virtualų Rytų Azijos viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo ir Kinijos premjeras, papriekaištavo Pekinui dėl jo veiksmų netoli Taivano.
Abi pasaulinės galios jau buvo surėmusios ietis dėl Taivano dalyvavimo Jungtinėse Tautose: Vašingtonas sakė, kad sala pragmatiniais sumetimais turėtų būti labiau integruota į šią pasaulinę organizaciją, o Pekinas pareiškė, kad ji neturi teisės įstoti į JT.
Naujausi Pekino, Vašingtono ir Taibėjaus pareiškimai dar labiau eskaluoja diplomatinę retoriką ir karinę pozą dėl 23 mln. gyventojų turinčios salos.
Kinija autonominį, demokratiškai valdomą Taivaną, į kurį nacionalistai pabėgo 1949 metais pralaimėję pilietinį karą komunistams, laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins jame savo kontrolę, prireikus – karine jėga.
Paklausta, ar yra įsitikinusi, kad JAV prireikus padės apginti Taivaną nuo Kinijos, Tsai Ing-wen atsakė: „Aš tuo tikiu.“
JAV kariai moko Taivano pajėgas
Tsai Ing-wen Taivaną apibūdino kaip regiono demokratijos „švyturį“, žvelgiantį į milžinišką autoritarinę kaimynę, ir perspėjo, kad iš Pekino kylanti grėsmė auga „kiekvieną dieną“.
Prezidentės komentarai apie saloje Taivano pajėgas mokančius amerikiečių karius yra pirmas kartas, kai taivaniečių lyderis pripažino tai viešai nuo paskutiniųjų JAV karių pasitraukimo 1979-aisiais, kai Vašingtonas ėmė diplomatiškai pripažinti ne Taivaną, o Kiniją.
Paklausta, kiek JAV karių yra Taivane, Tsai Ing-wen atsakė, kad „ne tiek daug, kiek žmonės manė“.
„Mes plačiai bendradarbiaujame su JAV, siekdami padidinti mūsų gynybinius pajėgumus“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienį kalbėdamas su įstatymų leidėjais Taivano gynybos ministras Chiu Kuo-chengas sakė, kad amerikiečių ir taivaniečių kariai jau seniai palaiko tarpusavio ryšius.
„Vyksta personalo mainai, ir jie (JAV kariai) būna čia karinio bendradarbiavimo tikslais, tačiau, pagal mano apibrėžimą, tai skiriasi nuo „karių dislokavimo“ čia“, – sakė ministras.
„Mažinti nesusipratimą“
Kinija reguliariai siunčia prie Taivano savo karo lėktuvų – jų skrydžių pastaruoju metu būna rekordiškai daug.
Rytų Azijos viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo kinų premjeras Li Keqiangas, J.Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra „labai susirūpinusios Kinijos iniciatyviais prievartos veiksmais... už Taivano sąsiaurio“.
Tokie veiksmai „kelia grėsmę regiono taikai ir stabilumui“, per sesiją už uždarų durų sakė J. Bidenas. Jo kalbos įrašą gavo AFP.
J.Bidenas praėjusią savaitę pareiškė, kad Amerika pasirengusi ginti Taivaną, jei jį užpultų Kinija.
Šis J.Bideno komentaras buvo įvertintas kaip neatitinkantis ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
Tsai Ing-wen CNN sakė, jog nepaisydama Kinijos agresyvios pozos nori susitikti su jos prezidentu Xi Jinpingu, kad galėtų „mažinti nesusipratimą“ ir kalbėtis apie politinių sistemų skirtumus.
„Galime susėsti ir pasikalbėti apie savo skirtumus, siekti sutarimų, kad galėtume taikiai koegzistuoti“, – sakė ji.
Taivano gynimas
JAV 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną.
Tačiau tais pačiais metais JAV Kongresas priėmė Santykių su Taivanu įstatymą, įpareigojantį vyriausybę aprūpinti salą ginklais jos gynybai.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau pripažįsta tik Pekiną, bet pabrėžė Taivano demokratinius pasiekimus parašydamas leisti jam labiau dalyvauti JT agentūrų darbe.
„Taivanas tapo demokratinės sėkmės pavyzdžiu, – sakė A.Blinkenas. – Mes esame tarp daugelio JT valstybių narių, laikančių Taivaną vertingu partneriu ir patikimu draugu.“
„Taivano prasmingas dalyvavimas JT sistemoje yra ne politinis, o pragmatinis klausimas, – kalbėjo jis. – Štai kodėl skatiname visas JT valstybes nares drauge su mumis paremti Taivano energingą, prasmingą dalyvavimą visoje JT sistemoje ir tarptautinėje bendrijoje.“
A.Blinkenas atkreipė dėmesį, kad Taivanas negali dalyvauti susitikimuose, susijusiuose su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikla.
Jis pažymėjo, kad Taivanas sulaukė tarptautinių pagyrimų už „pasaulinio lygio“ atsaką į koronaviruso pandemiją, ir sakė, kad kasmet salos oro uostai aptarnauja dešimtis milijonų keleivių.
Kinija į A.Blinkeno komentarus atsakė griežtais, bet įprastais pareiškimais, pabrėždama savo poziciją, kad Taivano vyriausybei nėra vietos pasaulio diplomatijos scenoje.
Taivanas „neturi teisės prisijungti prie Jungtinių Tautų“, trečiadienį per eilinę spaudos konferenciją pareiškė Taivano reikalų biuro Pekine atstovas Ma Xiaoguangas.
„Jungtinės Tautos yra tarptautinė vyriausybinė organizacija, susidedanti iš suverenių valstybių... Taivanas yra Kinijos dalis“, – sakė Ma Xiaoguangas.
Kelionė po Europą
Taivano gynimas nuo Kinijos Vašingtone tapo retu abiejų partijų klausimu, o kai kuriose Europos šalyse sala sulaukia vis didesnio palaikymo.
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu šią savaitę vietos politikų kvietimu lankosi Čekijoje ir Slovakijoje, o šią kelionę kritikavo Pekinas. Šį savaitgalį J.Wu turi keliauti į Romą.
Trečiadienį leidinys „Politico“ pranešė, kad Taivano diplomatijos vadovas taip pat planuoja užsukti į Briuselį.
Europos Sąjungos atstovė „Politico“ sakė „žinanti apie šį vizitą“, kuris bus „nepolitinis“.
„Mes bendradarbiaujame su Taivanu net ir nesant diplomatinio pripažinimo“, – pridūrė atstovė.
Taivano užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti pranešimus apie ministro sustojimą Briuselyje.
