Anksčiau šią savaitę Kinija išreiškė pasipiktinimą dėl šio vizito.
Pekinas laiko savivaldų Taivaną savo teritorijos dalimi ir griežtai priešinasi bet kokiam oficialiam šios salos pripažinimui.
Pekinui pykti kelią oficialūs Taivano ir JAV, diplomatiškai nepripažįsta Taibėjaus, bet yra svarbiausios savivaldžios salos rėmėjos ir didžiausios ginklų tiekėjos, susitikimai.
JAV yra svarbiausios Taivano rėmėjos ir didžiausios ginklų tiekėjos, tačiau, kaip ir dauguma kitų šalių, jos neturi oficialių diplomatinių santykių su šia sala.
Tai pirmoji Taivano suverenumą ginančio Lai Ching-te kelionė į užsienį nuo gegužės mėnesio, kai jis pradėjo eiti prezidento pareigas.
Šeštadienį Taivano prezidento lėktuvas Havajuose nusileido7 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Skelbiama, kad Lai Ching-te dvi dienas praleis Havajuose, o vėliau vyks į JAV valdą Guamą.
Jo darbotvarkėje taip pat numatyti apsilankymai Maršalo Salose, Tuvalu ir Palau. Tai vienintelės Ramiojo vandenyno salos tarp 12 likusių Taivano sąjungininkų.
Oficialius diplomatinius santykius su Taivanu palaiko tik 12 šalių ir teritorijų, įskaitant Vatikaną.
Prieš pat vizito pradžią Taivano prezidentas sakė, kad ši kelionė žymi naujos vertybėmis grindžiamos demokratijos eros pradžią. Jis taip pat padėkojo JAV vyriausybei už pagalbą organizuojant šią kelionę.
Lai Ching-te pridūrė, kad nori plėsti bendradarbiavimą su Taivano sąjungininkais. Pasak jo, tokia partnerystė turėtų būti grindžiama demokratijos, taikos ir klestėjimo principais.
Pastaraisiais metais Pekinas padidino karinį spaudimą Taibėjui ir beveik kasdien aplink salą dislokuoja naikintuvus, dronus ir karinius laivus.
