Tris dienas trukusios didelio masto Kinijos pratybos, kurios baigėsi pirmadienį, buvo kerštas už praėjusią savaitę Kalifornijoje įvykusį Tsai Ing-wen susitikimą su Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy per jos kelionę po oficialias ir neoficialias Taivano sąjungininkes.
„Būdama prezidentė atstovauju mūsų šaliai pasaulyje, nesvarbu, ar tai būtų vizitas į sąjungininkes šalis, ar sustojimas JAV ir bendravimas su mūsų tarptautiniais draugais, ir tai ne tik vyksta jau daugelį metų, bet tai ir Taivano žmonių bendri lūkesčiai, – pareiškime sakė Tsai Ing-wen. – Tačiau Kinija tuo pasinaudojo kaip pretekstu pradėti karines pratybas, sukeldama nestabilumą Taivano sąsiauryje ir regione. Tai nėra atsakingos didžiosios šio regiono valstybės požiūris.“
Kinija mano, kad tokie susitikimai skatina Taivano rinkėjus ir politikus, kurie pasisako už oficialią salos nepriklausomybę, o ji, anot kinų valdančiosios Komunistų partijos, sukeltų karą.
Kinija ir Taivanas atsiskyrė 1949 metais po pilietinio karo, o Pekinas žada salą vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga. Kinija nepripažįsta Taivano valdžios, nutraukė beveik visus ryšius su Tsai Ing-wen vyriausybe iškart po jos išrinkimo 2016 metais ir blokavo Taivano dalyvavimą daugumoje tarptautinių organizacijų, pradedant Jungtinėmis Tautomis.
Apklausos rodo, kad didžioji dauguma Taivano gyventojų pritaria dabartinei de facto nepriklausomybei, o Tsai Ing-wen vyriausybė teigia, kad oficiali nepriklausomybės deklaracija nereikalinga, nes sala jau turi suverenios valstybės statusą, nepaisant Kinijos pastangų ją diplomatiškai izoliuoti.
Baigdama pratybas Kinijos liaudies išvadavimo armija (PLA) paskelbė grasinimą. Jos kariai „gali bet kada kovoti ir ryžtingai sutriuškinti bet kokius „Taivano nepriklausomybės“ ir užsienio kišimosi bandymus“, sakoma PLA Rytų teatro vadavietės, atsakingos už nenumatytus atvejus, susijusius su Taivanu, pareiškime.
Antradienį Kinijos užsienio reikalų ministerija išreiškę palaikymą šiam grasinimui.
„Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Kinija imsis ryžtingų ir griežtų priemonių savo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“, – sakė atstovas spaudai Wang Wenbinas žurnalistams per kasdienę spaudos konferenciją.
Pastaraisiais metais Kinija didina savo karinį aktyvumą Taivano sąsiauryje: beveik kasdien siunčiami karo lėktuvai, o netoli Taivano esančiuose vandenyse ir danguje vyksta karinės pratybos.
Rugpjūčio mėnesį, po to, kai tuometinė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane, Kinija suorganizavo didelio masto karines pratybas: surengė raketų smūgių į taikinius aplink Taivaną esančiose jūrose ir pasiuntė karo laivus bei lėktuvus virš Taivano sąsiaurio vidurio linijos. Ji taip pat paleido raketas virš pačios salos, kurios nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir taip smarkiai paaštrino situaciją.
Nepaisant to, kad Taivanas ir JAV palaiko tik neoficialius santykius, Vašingtonas yra svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas ir karinės pagalbos šaltinis. Amerikiečių įstatymai reikalauja, kad JAV visas grėsmes salai, įskaitant blokadą, laikytų rimtą susirūpinimą keliančiais klausimais, nors aiškiai nereikalauja skirti karinių pajėgų.
Šį kartą per pratybas daugiau dėmesio skirta oro pajėgoms – Taivanas pranešė apie daugiau kaip 200 Kinijos karinių lėktuvų skrydžių, o vien pirmadienį tokių Taivano gynybos ministerija užfiksavo 91.
Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, cituodamas PLA, sakė, kad per pratybas buvo imituojamas salos atkirtimas ir smūgių į svarbius taikinius bangomis sudavimas.
Tsai Ing-wen taip pat paragino visuomenę netikėti dezinformacija apie Taivano gynybą, teigdama, kad kariuomenė vykdo savo pareigas, o visuomenė turėtų skatinti pajėgas. „Mūsų šalies kariai ir nacionalinio saugumo komanda ir toliau tvirtai stovės savo postuose, kad apgintų mūsų šalį“, – sakė ji.
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad antradienio rytą salą supančiuose vandenyse vis dar buvo aštuoni Kinijos karinio jūrų laivyno laivai.
