Šį mėnesį Talibano valdžia sukėlė tarptautinį pasipiktinimą dėl to, kad išplėtė draudimą afganistanietėms dirbti nevyriausybinėse organizacijose įtraukdama ir JT.
„Islamo emyratas nenori sudaryti kliūčių Jungtinėms Tautoms, – trečiadienį pareiškė vyriausiasis Talibano atstovas ryšiams su visuomene Zabihullah Mujahidas. – Veikiau ji nori aiškiai pasakyti, kad tai yra Afganistano vidaus klausimas, kuris niekam nekelia problemų ir kurį turėtų gerbti visos pusės.“
Talibano valdžia, remdamasi griežta islamo interpretacija, nuo 2021 metų, kai užėmė valdžią, įvedė daugybę apribojimų Afganistano moterims, įskaitant draudimą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir dirbti valstybinėje tarnyboje.
JT antradienį pareiškė, kad dėl šio draudimo ji priversta rinktis, ar tęsti veiklą Afganistane.
Pasaulinė organizacija pareiškė, kad negali laikytis draudimo, nes jis yra „neteisėtas pagal tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją“.
Tačiau Z.Mujahidas teigė, kad sprendime nėra jokios diskriminacijos.
„Priešingai, atsižvelgdami į religinius ir kultūrinius interesus, esame įsipareigoję ginti visas mūsų žmonių teises“, – sakė jis.
Griežtėjantys suvaržymai moterų atžvilgiu primena pirmąją Talibano vyriausybę 1996–2001 metais, kuri, JT teigimu, buvo atsakinga už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, ypač prieš mergaites ir moteris.
Po to, kai buvo paskelbtas draudimas, JT nurodė visiems savo afganų darbuotojams – vyrams ir moterims – neatvykti į darbą iki kito pranešimo.
Talibano valdžia gruodžio mėnesio draudimą pateisino tuo, kad gavo rimtų skundų, jog moterys nesilaiko grupuotės islamo aprangos taisyklių interpretacijos.
Protestuodamos kelios nevyriausybinės organizacijos sustabdė savo veiklą šalyje, todėl Afganistano gyventojai, kurių, pagalbos agentūrų duomenimis, pusė badauja, dar labiau kenčia.
Z.Mujahidas teigė, kad afganistaniečiai yra pajėgūs „atsistoti ant kojų“, tačiau šalies problemos kilo dėl sankcijų ir finansų bei bankų sistemai taikomų apribojimų.
Netrukus po to, kai Talibanas perėmė valdžią, Jungtinės Valstijos įšaldė maždaug 7 mlrd. dolerių (6,42 mlrd. eurų) Afganistano centrinio banko lėšų.
„Būtina, kad Jungtinių Tautų šalys narės išspręstų Afganistano turto įšaldymo, bankininkystės, kelionių draudimo ir kitų apribojimų problemą, kad Afganistanas galėtų daryti pažangą ekonominėje, politinėje ir saugumo srityse“, – sakė Z.Mujahidas.
