„Noriu padėti savo šaliai, noriu, kad mano šalis judėtų į priekį ir esu tikra patriotė“, – kalbėjo septyniolikmetė, kuri yra jauniausia šios premijos laureatė.
„Todėl aš nusprendžiau, kad eisiu į politiką ir, galbūt, vieną dieną žmonės balsuos už mane ir aš gausiu daugumą, tapsiu ministre pirmininke“, – kalbėjo ji spaudos konferencijoje Osle, kurioje taip pat dalyvavo Norvegijos vyriausybės vadovė Erna Solberg.
-
Nobelio taikos premiją pretenduojanti gauti Malala Yousafzai prieš metus Talibano ekstremistų taikiniu tapo dėl aktyvios veiklos už mergaičių teisę lankyti mokyklą
-
Jauniausiai visų laikų Nobelio taikos premijos laureatei Malalai – žvaigždžių dėmesys
-
Nobelio taikos premija įteikta Pakistano moksleivei ir Indijos vaikų teisių gynėjui
Atsakydama į klausimą apie jos politinius siekius Malala pridūrė: „Ministru pirmininku galima tapti, kai tau 35-eri, ne anksčiau, taigi, lyg ir yra laiko“.
Prieš tapdama pasauliniu kovos už vaikų teises simboliu Malala patyrė žiaurų Talibano kerštą už jos pradėtą mergaičių švietimo kampaniją.
Prieš tapdama pasauliniu kovos už vaikų teises simboliu Malala patyrė žiaurų Talibano kerštą už jos pradėtą mergaičių švietimo kampaniją – 2012 metų spalio 9 dieną ją šūviu į galvą sunkiai sužeidė vienas kovotojas.
Malala sakė, kad ją įkvėpė buvusi Pakistano ministrė pirmininkė Benazir Bhutto, kuri buvo nužudyta 2007 metais.
„Ji yra pavyzdys..., siunčiantis žinią, kad moterys gali eiti į priekį, nes kai kuriose bendruomenėse nepriimta, kad jos eitų pirmyn ir taptų premjerėmis“, – kalbėjo Malala, kuri dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Savo šalyje Malala yra kartais kritikuojama už tai, kad neva yra Vakarų marionetė, išdavusi musulmoniškąsias vertybes.
Trečiadienį jai buvo įteikta Nobelio taikos premija, kurią ji pasidalino su Indijos vaikų teisių gynėju Kailashu Satyarthi.
