Pranešimas pasirodė kelios valandos po to, kai baigėsi dalinės paliaubos, ir privertė suabejoti taikos derybomis tarp Kabulo ir sukilėlių.
Derybos tarp afganistaniečių frakcijų turi prasidėti kovo 10 dieną, sakoma JAV ir Talibano susitarime, kuris šeštadienį buvo pasirašytas Dohoje, tačiau kilus ginčui dėl apsikeitimo kaliniais suabejota, ar jos įvyks.
Pagal susitarimą Talibanas turi paleisti iki tūkstantį belaisvių, o Afganistano vyriausybė – maždaug 5 tūkst. laikomų sukilėlių. Talibanas tai nurodydavo kaip būtiną sąlygą deryboms, bet prezidentas Ashrafas Ghani atsisako tai padaryti iki derybų pradžios.
Šis ginčas parodė, kad laukia sunkus kelias, o Talibano sprendimas pirmadienį užbaigti dalines derybas dar labiau komplikavo padėtį.
Vienas Gynybos ministerijos pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, naujienų agentūrai AFP sakė, kad praėjusią naktį 13-oje iš 34 šalies provincijų buvo įvykdyta atakų prieš vyriausybines pajėgas.
Du kariai žuvo per ataką pietinėje Kandaharo provincijoje, sakoma vyriausybės pareiškime.
Per ataką netoli Kabulo esančioje Logaro provincijoje, kuri nebuvo įtraukta į minėto Gynybos ministerijos pareigūno skaičių, žuvo penki saugumo pajėgų nariai, AFP sakė provincijos gubernatoriaus atstovas Didaras Lawangas (Didaras Lavangas).
Nutraukus vasario 22 dieną prasidėjusias dalines paliaubas baigėsi lengvesnis periodas paprastiems afganistaniečiams, kurie nuo kruvino smurto kenčia labiausiai.
Tačiau ekspertai sako, kad toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes abi šalys siekia panaudoti viena prieš kitą visus įmanomus svertus.
„Žinoma, kad smurtas intensyvės... Nenuostabu, kad Ghani spiriasi dėl kalinių paleidimo: [tai] vienas iš kelių jo svertų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Vanda Felbab-Brown iš Brookingso instituto.
Kaip AFP sakė Kabule dirbantis analitikas Ahmadas Saeedi, atakų dažnėjimas atspindi sukilėlių įsitikinimą, jog „jie turi išlaikyti karštį mūšio lauke, kad galėtų laimėti prie derybų stalo, kaip darė [derėdamiesi] su amerikiečiais“.
