ES šalys beveik du dešimtmečius rėmė JAV pastangas stabilizuoti Afganistaną – siuntė tūkstančius karių, milijardus eurų paramos. Ten operacijose bei misijose dalyvavo ir Lietuvos kariai.
Bet dabar pareigūnus tiesiog pribloškė tai, kaip greitai talibai – radikalūs islamistai – triuškina kapituliuojančias Afganistano vyriausybines pajėgas visoje šalyje. Apie sėkmingus Talibano žygius pranešama net tradiciškai šiai grupuotei priešiškoje šalies šiaurėje, o kovotojai baigia apsupti ir Kabulą.
„Bijojome, kad per 20 savaičių laikrodžio rodyklės atsisuks atgal 20 metų. Deja, užteko 20 dienų“, – pripažino ES karinio komiteto vadovas, italų generolas Claudio Graziano.
Talibus paveikti sunku
Europiečių baimę didina vis realesnė galimybė, kad Afganistaną vėl valdys radikalus islamistinis režimas. Bendrijoje taip pat nuogąstaujama dėl naujos migracijos krizės ir afganistaniečių, kurie dirbo su ES šalių kariškiais, saugumo.
Briuselyje ir didžiosiose sostinėse galiausiai atidžiai stebima, kokį vaidmenį gilėjančioje krizėje suvaidins regiono galybės – Turkija, Indija, Pakistanas ir, visų pirma, Kinija, kuri, regis, gali pripažinti Talibano vyriausybei, kai tik ši grupuotė užims Kabulą.
Bet tuo pačiu ES, kurią tikrai bandys pasiekti tūkstančiai išsigandusių afganistaniečių, pareigūnai negali nepripažinti, kad įtakos šios krizės valdymui turi labai mažai.
Negana to, Bendrijos šalių lyderiai tikrai nenori naujos karinės intervencijos – jie po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad amerikiečiai kariai bus išvesti iš Afganistano, pasekė šiuo pavyzdžiu.
Talibanui, kuris įspūdingai traiško Afganistano pajėgų pasipriešinimą, nėra daug prasmės grįžti prie derybų stalo ar apskritai klausytis, ką skelbia išorinės galios.
Katare, kur teoriškai vyksta derybos dėl tvaraus politinio sprendimo Afganistanui, ES atstovauja specialusis pasiuntinys Tomas Niklassonas. Bet Bendrijos svoris šiuose pokalbiuose egzistuoja tik „popieriuje“.
Ketvirtadienio vakarą ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis dar pagrasino Talibanui izoliacija. Jis paragino talibus „tučtuojau“ atnaujinti derybas ir gerbti žmogaus teises – esą jei valdžia bus perimta jėga, režimas nebus pripažintas tarptautinės bendruomenės.
Vis dėlto Talibanui, kuris įspūdingai traiško Afganistano pajėgų pasipriešinimą, nėra daug prasmės grįžti prie derybų stalo ar apskritai klausytis, ką skelbia išorinės galios.
Vienas ES diplomatas pripažino: „Nematau jokių svertų. Talibai nusiteikę mums parodyti de facto situaciją.“ O ir galingesnės JAV, panašu, negali sustabdyti talibų žygių.
Daug karių ir pinigų
Liūto dalį išlaidų NATO operacijoms Afganistane atseikėjo JAV – amerikiečiai ten prarado daugiau nei 2 tūkst. karių. Tačiau ES šalims narėms pastarieji du dešimtmečiai irgi kainavo nemažai.
Nuo 2002 metų ES šalys pagalbai Afganistanui skyrė daugiau nei 4 mlrd. eurų. Siuntė Europos šalys ir karius – pavyzdžiui, Vokietija per 20 metų ten išskraidino daugiau nei 150 tūkst. karių ir 59 jų prarado.
Dabar viskas eina perniek. O bene didžiausias galvos skausmas – tai, kas laukia su afganistaniečiais, kurie dirbo kartu su europiečiais. Daugeliui jų gresia Talibano kerštas.
Vien ES Išorės veiksmų tarnyba (EIVT) skaičiuoja, kad Afganistane tiesiogiai Bendrijai dirba apie 100 vietos gyventojų. Pridėjus jų šeimos narius susidaro maždaug 450 žmonių, kurių saugumui dabar kyla pavojus.
Anot diplomatų, EIVT generalinis sekretorius Stefano Sannino laišku rugpjūčio pradžioje jau paprašė ES šalių narių priimti šiuos darbuotojus, nes pati Bendrija išduoti vizų negali. Dalis šalių esą jau atsiliepė – tarp tokių ES valstybių narių yra Prancūzija, Nyderlandai.
EIVT taip pat planuoja afganistaniečiams, kurie nori patys išvykti į kaimynines šalis – pavyzdžiui, Pakistaną ar Iraną, skirti finansinę paramą.
Kils nauja migracijos banga?
Tiesa, Europai dar aktualiau tai, kad konfliktas Afganistane ir tikimybė, jog ten valdžią jau tuoj perims civiliams negailestingas Talibano režimas gali sukelti naują masinės migracijos bangą – manoma, kad daugybė afganistaniečių gali bandyti bėgti į Vakarus ir ten prašytis prieglobsčio.
Šalies viduje nuo metų pradžios savo namus priverstinai turėjo palikti beveik 400 tūkst. afganistaniečių. Vien nuo gegužės – 244 tūkst. Būtent prieglobsčio prašytojai iš Afganistano jau 2019 ir 2020 metais buvo gausiausia į ES atvykstančių žmonių grupė.
„Migracijos krizė jau tuoj nekils. Bet ji gali kilti artimiausiais mėnesiais. Aš esu labai, labai dėl to susirūpinęs“, – „Politico“ teigė vienas aukšto rango ES diplomatas.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Nielsas Annenas pridūrė, esą „būtų naivu manyti, kad Talibano žygis ir smurtas karo zonoje neturės jokių pasekmių migracijos politikai“.
„Žmonės iš Afganistano turės bėgti gausiau nei ankstesniais metais. Tai pajusime ir Vokietijoje, net jei ir ne artimiausiomis savaitėmis“, – tvirtino N.Annenas.
H.Neumann: niekas negali rimtai manyti, jog žmonės iš Afganistano bėga tik dėl to, kad kai kurios ES šalys stabdo deportacijas. Žmones bėgti verčia Talibano nusikaltimai.
Tokius nuogąstavimus šešios ES šalys – Vokietija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Graikija ir Danija – atliepė paragindamos nestabdyti afganistaniečių, kurių prašymai suteikti prieglobstį yra atmetami, deportacijų.
Aktyvistai ir kitų šalių politikai iškart pasmerkė tokį ministrų laišką, esą grubiai pasiunčiantį signalą afganistaniečiams, kad jie nebandytų ieškoti užuovėjos ir saugumo Europoje.
Vokietė europarlamentarė Hannah Neumann, atstovaujanti žaliesiems, pareiškė, esą absurdiška manyti, kad deportacijų įšaldymas paskatins Afganistano žmones bėgti į Europą.
„Niekas negali rimtai manyti, jog žmonės iš Afganistano bėga tik dėl to, kad kai kurios ES šalys stabdo deportacijas. Žmones bėgti verčia Talibano nusikaltimai“, – pabrėžė H.Neumann, o Vokietija ir Nyderlandai netrukus apsigalvojo ir įšaldė deportacijas.
