Rusija antradienį pareiškė, kad Talibano atstovų pateikti „pirminiai patikinimai“ yra „teigiamas signalas“. Suprask, Maskva tiki, kad talibai gerbs žmogaus teises ir kitokias nuomones.
Negana to, Rusijos ambasadorius Afganistane Dmitrijus Žirnovas tą patį antradienį jau susitiko su Talibano pasiuntiniais ir teigė, esą kovotojai efektyviai palaiko viešąją tvarką šalyje, nors vaizdo įrašai ir pasakojimai socialiniuose tinkluose kaip tik leidžia manyti, kad vyksta susidorojimai su oponentais ir tais, kurie bendradarbiavo su buvusia valdžia.
Vis dėlto M.Galeotti neabejoja, kad Rusijoje dėl tokio staigaus talibų žygio gausu ir nerimo, o Kremliuje esą dar laukiama, kol paaiškės, ar Talibanui tvarkytis Afganistane pavyks geriau nei anksčiau tai padaryti bandžiusioms galioms.
Džihadas, opiumas ir pabėgėliai
Analitikas prisiminė, kad vos prieš mėnesį rašė, jog Maskva į įvykius Afganistane žvelgia su „džiugesio, nevilties ir baimės mišiniu“. O vyriausybės Kabule žlugimas visas tris emocijas tik dar labiau paaštrino.
Be abejo, Rusija negali susilaikyti ir tikrai neliūdi matydama, kaip supergalia save laikanti Amerika turi evakuoti diplomatus iš JAV ambasados Kabule ir ginklu grasinti į paniką puolusiems civiliams, kurie bando pakliūti į evakuacijai skirtus lėktuvus. Visai kaip Vietname, ar ne?
„Daliai tai, kas vyksta, yra tiesiog geopolitinė nesėkmė. Laikraštis „Rossiskaja gazeta“ rašo apie gėdingą Amerikos ideologų kovos prieš terorizmą ir bandymų statyti svetimas valstybes rezultatą“, – rašo M.Galeotti.
Kiti garsesni rusai bando žvelgti plačiau. Tarkime, vanagiškasis senatorius Aleksejus Puškovas kalba apie „istorijos, religijos ir ideologijos kerštą modernumui bei globalizmui“.
Jo teigimu, nyksta ištisa mitų ir idėjų sistema, kuri sukasi apie „istorijos pabaigą“ ir vakarietiško modelio triumfą.
Vienas sovietų kampanijos Afganistane jau pastebėjo: Europa ir Amerika – toli, bet mums Afganistanas yra visai šalia
Bet M.Galeotti pastebi, kad nei Rusijos politikai, nei žiniasklaida daug piktdžiugos nereiškia.
„Juk Maskva supranta, kokios rimtos gali būti pasekmės, jei Afganistane ims dominuoti Talibanas, kuris Rusijoje yra uždrausta teroristinė organizacija. Vienas sovietų kampanijos Afganistane dalyvis jau pastebėjo: Europa ir Amerika – toli, bet mums Afganistanas yra visai šalia“, – teigia analitikas.
Afganistanas oficialiai daugiausia eksportuoja kilimus ir vaisius, bet iš tikrųjų pagrindiniai produktai jau seniai yra šie – džihadas, opiumas ir pabėgėliai. Galimybė, kad visi trys komponentai pradės plūsti į Vidurio Aziją, yra visiškai reali.
„Svarbu ne tik tai, kad iš Vidurio Azijos šie „produktai“ gali lengvai pasiekti Rusiją. Svarbu ir tai, kad Maskva regione yra saugumo garantuotoja – Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai“, – primena M.Galeotti.
Žodžiai pigūs, egzaminas dar tik laukia
Tiesa, Maskva Vakarų pasitraukimui iš Afganistano ir Talibano sugrįžimui ruošėsi jau seniai. Rusijos 201-oji karinė bazė Tadžikistane pastaruoju metu buvo modernizuojama – ten atvežta naujų dronų, kovinių mašinų.
O liepą Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano pajėgos surengė bendras pratybas, kurių net neslepiamas tikslas buvo parodyti, kaip bus saugomos sienos.
„Kita vertus, radikalizavimo grėsmė negali būti sustabdyta tankais. Bijomasi, kad Turkmėnistanas šiuo atveju yra ypač pažeidžiamas.
Bet įdomu tai, kad Maskva aktyviai vysto diplomatinius ryšius ne tik su pagrindiniais Talibano lyderiais, bet ir su vietiniais karo vadais – tiek judėjimo viduje, tiek už jo ribų“, – rašo M.Galeotti.
Jis primena pernykštes istorijas, esą Rusija siūlė pinigines premijas už nužudytus amerikiečius karius.
M.Galeotti: kova prieš Vakarų remiamą vyriausybę vienijo, bet dabar, kai karas laimėtas, greičiausiai iškils nesutarimų dėl to, kaip elgtis ateityje ir kiek agresyvią šariato teisę taikyti.
Ekspertas mano, kad tai tebuvo senamadiškos pastangos pirkti ryšius grynaisiais – taip Afganistane darė britai XIX amžiuje, o sovietų KGB – praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Liepą į Maskvą atvykusi Talibano delegacija patikino Kremlių, kad judėjimo sugrįžimas nekelia jokios grėsmės Rusijai – ir iš tiesų talibai dabar netgi saugo neevakuojamą rusų ambasadą Kabule. Retorika irgi pakili – esą signalai vien teigiami.
„Žodžiai vis dėlto pigūs, be to, Talibanas kol kas tikrai nenorėjo kelti bangų Kremliuje. Dabar laukia tikrasis egzaminas – dar ir dėl to, kad Talibanas nėra toks monolitinis, kaip gali atrodyti.
Kova prieš Vakarų remiamą vyriausybę vienijo, bet dabar, kai karas laimėtas, greičiausiai iškils nesutarimų dėl to, kaip elgtis ateityje ir kiek agresyvią šariato teisę taikyti“, – svarsto M.Galeotti.
Galiausiai taisyklė dar ir tokia, kad užimti valdžią Afganistane istorine prasme visada buvo lengviau nei ją išlaikyti. Todėl Kremlius nepraloštų dar kiek palaukdamas ir įsitikindamas, ar talibams tikrai seksis geriau nei tiems, kurie anksčiau galvojo, kad gali pakeisti Afganistaną.
„Ironiška tai, kad Kremlius turbūt tikisi, jog talibams pavyks. Rusijos lyderiai, kurie vėl pasiųstų karius į Afganistaną, būtų drąsūs, bet kvaili.
Jei Afganistanas vėl nugrims į chaosą, labiausiai tikėtina būtų tai, kad Rusija sustiprins kaimyninių – nors tikrai irgi nestabilių – šalių saugumą ir stebės, kaip pietuose plinta anarchija. Šis Afganistano karas baigiasi, bet kitas galbūt jau prasideda“, – teigia M.Galeotti.