„Pagrindinis šių pratybų tikslas buvo ištobulinti krizinės situacijos valdymą bei strateginę komunikaciją tarp ES valstybių narių kibernetinės atakos prieš Europos Sąjungos karines struktūras sąlygomis“, – rašoma Estijos vyriausybės kanceliarijos pranešime.
Estijos gynybos ministras Juri Luikas pažymėjo, kad „virtualus pasaulis ir kibernetinės grėsmės neturi ribų nei tarp šalių, nei tarp organizacijų“.
„Todėl svarbu, kad tokie bendri mokymai vyktų ne tik tarp ES, bet ir NATO šalių narių“, – pabrėžė jis.
„Mokymai parodė, kad įvairios techninės problemos gali greitai virsti klausimais, reikalaujančiais politinio vadovavimo“, – pridūrė ministras.
J.Luikas: „Mokymai parodė, kad įvairios techninės problemos gali greitai virsti klausimais, reikalaujančiais politinio vadovavimo.“
Per dvi valandas trukusias pratybas ministrai buvo supažindinti su informacija apie įvairias kibernetines atakas, dėl kurių sutriko dalies ES karinių struktūrų darbas. Ministrams teko priimti politinius sprendimus, kaip reaguoti į pranešimus apie grėsmes.
Mokymus rengė keli Bendrijos institutai, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) bei Europos gynybos agentūra (EGA).
Už techninę mokymų dalį buvo atsakinga estų kibernetinio saugumo kompanija „BHC Laboratory“.
Mokymus stebėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
Gynybos ministrų susitikimas Estijoje surengtas todėl, kad ši šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
Susitikimo išvakarėse Estija patyrė smūgį prieš savo išliaupsintas tapatybės korteles, kurios naudojamos visur, nuo elektroninio balsavimo iki elektroninės bankininkystės.
Tarptautiniai mokslininkai informavo Estijos pareigūnus, kad rado saugumo spragą paveikusią apie 750 tūkst. tapatybės kortelių ir leidžiančią programišiams pavogti asmens tapatybę.
