Ir politologai, ir eiliniai baltarusiai 15min kartoja, kad tokių protestų, kokie per Baltarusiją vilnija dabar, dabartinė karta dar nematė.
O į gatves galbūt ne tiek paremti opozicinę kandidatę Svetlaną Tichanovskają, kiek pasisakyti prieš nusibodusį A.Lukašenką, masiškai keliaujama ne tik sostinėje Minske, bet ir regionuose. Dešimtys tūkstančių žmonių rinkosi Breste, Gardine.
„Stabilumo saloje“ – audros
Ar šie rinkimai gali būti A.Lukašenkos režimo pabaigos pradžia? Ž.Pavilionis sako neabejojantis ir, beje, „žinantis“, kad S.Tichanovskaja „jau dabar nuneša dabartinį prezidentą tikrose apklausose, kurias aš mačiau“.
Beveik nėra dvejonių, kad kaimyninės šalies laukia dar didesnės demonstracijos, kai režimas nebe pirmą kartą suklastos rinkimų rezultatus. Kokia tuomet bus ar turėtų būti Lietuvos pozicija? Apskritai visų Vakarų?
Galiausiai yra ir Rusija, kurią įkinkyti į rinkimų kampaniją bando pats A.Lukašenka, nors Kremliui, kuris kritikos ir priekaištų iš Minsko kažin ar bijo, jis vis tiek yra pats parankiausias kandidatas – net ir nusilpęs. Maskva žino, kad A.Lukašenkos režimas be rusų paramos būtų pasmerktas.
Antradienį prezidentas, kreipęsis į šalį, daug kalbėjo apie tai, kad Baltarusija – neva stabilumo sala visoje Eurazijoje, kad ekonomika laikosi puikiai.
Kad nereikia Minskui aiškinti dėl Astravo atominės elektrinės, kuri greičiausiai pradės veikti jau šią savaitę, saugumo.
Kad Baltarusija įtraukta į spalvotųjų revoliucijų mėsmalę, kad siekiama sugriauti valstybę, kad veikia ekstremistai.
Kad jaunimas turėtų nesivelti į politinius žaidimus, o, be to, režimas jų irgi nežaidžia, bent jau internete, nes „nesileisime į dugną ir nevadinsime tų, kurie mums nepatinka, prostitutėmis ir kekšėmis“.
Nepriklausomos apklausos rodo, kad A.Lukašenka rinkimus pralaimėtų jau per pirmąjį turą – esą tyrimai liudija didžiulę S.Tichanovskajos persvarą.
Anot Ž.Pavilionio, visa tai nesąmonės – Baltarusijos žmonės esą ištroško permainų, jie nori laisvės ir atsakomybės už valstybės gyvenimą.
„Privalome baltarusius girdėti ir prireikus jiems padėti. Tiesą sakant, jau padedame, bet reikia stengtis dar labiau“, – 15min tvirtino ilgametę diplomatinę patirtį turintis Ž.Pavilionis.
Beje, portalo šaltinių teigimu, nepriklausomos apklausos rodo, kad A.Lukašenka rinkimus pralaimėtų jau per pirmąjį turą – esą tyrimai liudija didžiulę S.Tichanovskajos persvarą.
Algos traukiasi, o virusas žudo
– Ar sutinkate su tais, kurie teigia, kad dabar galima kalbėti apie Lukašenkos režimo pabaigos pradžią, ar tokios spekuliacijos visgi naivokos?
– Visada norėdavau pokyčių Rytuose ir bijau pats save apgauti. Tačiau niekada gatvėse nebuvo tokio masiškumo – tik nepriklausomybės pradžioje, o tada atėjo Lukašenka ir viską užgesino.
Niekada nebuvo į gatves išėję ne tik miestai, bet ir regionai. Daugiausia protestuodavo įprasti įtariamieji, kurie, beje, dabar visi susodinti, pavyzdžiui, Pavelas Severinecas.
Šį kartą sukilo tauta, regionai. Už Svetlanos Tichanovskajos stovi didmiesčiai, jaunimas, kuriam nusibodo Lukašenkos dviračio žinios su karvėmis ir visomis tomis stovyklomis. Jie sėdi socialiniuose tinkluose ir yra panašūs į mus.
Tichanovskaja nėra politikė, bet žmonėms režimas jau nusibodo. Be to, Lukašenka ne bandė suvaldyti koronavirusą kaip koks imperatorius, o į jį spjovė.
O apklausėlės ir rodo, kad paprasti žmonės labiausiai įpyko būtent dėl to – diktatorius, kuris mums turėjo suteikti globą, saugumą ir stabilumą, mus žudė. Vidutinis atlyginimas mažėja, virusas žudo, Lukašenka paleidžia Černobylį ir parduoda šalį Rusijai.
– Na, pozicionuojasi tai jis dabar kaip tik priešingai – kad Rusija kišasi, siunčia „Wagner“ kontraktininkus ir kad jis gina Baltarusiją.
– Pozicionuojasi būtent dėl to, kad nori pridengti savo vaidmenį. Mano akimis, Lukašenka jau 25 metus yra Rusijos gubernatorius.
Nėra kitos tokios šalies kaip Baltarusija, kuri būtų taip sulindusi į Rusiją savo noru – visos vakarietiškos sutartys sustabdytos. Jie yra 1991-ųjų metų lygyje, jei kalbėtume apie santykius su Europa.
Durtuvai ir tankai
– Situacija vis dėlto gana paradoksali. Donaldo Trumpo administracija pastaraisiais mėnesiais savotiškai gundo Minską – ten viešėjo Mike'as Pompeo, kalbama apie naftos pardavimus. Tuo pat metu kalbama, kad Babaryka ar ta pati Tichanovskaja yra Rusijos žmonės.
Galbūt Rusija supyko ant Lukašenkos ir išjudino protestus prieš jo režimą? Amerika nori stabilios Baltarusijos, o Maskva galbūt nori pagrūmoti Lukašenkai ir žaidžia opoziciją? Kas čia kur stovi? Ar nebus taip, kad Rusija parems opoziciją, o Vakarai stovės su Lukašenka?
– Mes turime nesuklysti. Atsimenu ir Kovo 11-ąją, ir Sausio-13-ąją, kai Vakarų lyderiai mums siuntė laiškus ir aiškino: „Baikite, vyrai, būkit geri – Gorbačiovas toks geras.“
Taip, kaip dabar žaidžiama su Lukašenka. Bet mes spjovėme į visa tai, o tada vakariečiai mums sakė, kad buvome teisūs. Amerikiečiai irgi oficialiai mus pripažino vieni iš paskutiniųjų.
Tad reikia pasakyti, kad Amerika yra ne tik oficiali. Oficiali elgiasi atsargiau, nes gali tekti žaisti ir su šituo diktatoriumi, jei jis sugebės viską užgesinti. Bet yra ir kitokia Amerika, kuri aktyviai veikia regione ir palaiko laisvę.
Mums reikia neužsižaisti dėl to, ką mes palaikome. Galima daug dėmių pridalinti, bet turėtų būti svarbiausia, kad Baltarusijoje nėra demokratijos ir laisvės.
Čia visa tokia logika ir griūva – kaip galima sakyti, kad Maskva žaidžia gatvėmis, kai Maskva nėra gatvės?
Maskva suprato, kas yra gatvės, Maidane ar anksčiau Lietuvoje, dabar Chabarovske. Mes anuomet irgi pasiuntėme atvykusį Gorbačiovą.
Mums reikia neužsižaisti dėl to, ką mes palaikome. Galima daug dėmių pridalinti, bet turėtų būti svarbiausia, kad Baltarusijoje nėra demokratijos ir laisvės.
Netikiu tomis pasakomis. KGB galbūt veikia, kažką planuoja, bet jei tankai pamato šimtatūkstantines minias, gaivalo jau nebesustabdysi.
Manau, kad būtent tai ir įvyks šį sekmadienį. Lukašenkai ir Kremliui neliko ką daryti – jei bandys durtuvais sukišti gaivalą į bačką. O kai tai įvyks, baltarusių galvoje suskambės „amen“ – taip buvo ir man per Sausio 13-ąją. Tai buvo pabaigos pradžia.
Viskas dabar neįvyks būtent sekmadienį, bet tądien viskas prasidės. Jeigu protestai bus malšinami jėga, viskas baigsis taip, kaip Maidane.
– Pone Pavilioni, bet juk 1991-jų SSRS, kuri jau stovėjo ant pusės kojos, ir dabartinė Rusija – skirtingos situacijos, argi ne? Tas laikas buvo fukuyamiškas, istorijos pabaiga, visi plojo katučių, JAV laimėjo Šaltąjį karą. O dabar putiniška autokratija kaip tik vis populiaresnė.
– Ne, tikrai neteigiu, kad tai pabaigos pradžia Putino režimui. Bet Lukašenkai – galbūt. Būtent šis diktatoriaus juokeliai baltarusiams jau nebejuokingi – šalis yra ant visiško nepriklausomybės praradimo slenksčio.
O situaciją sukūrė pats Lukašenka. Niekas neprašė Baltarusijos integruotis į Rusiją, tai buvo Lukašenkos šūkis.
Dabar Putinas jį spaudžia dviem pagrindiniais reikalavimais – iki galo pasirašai Sąjunginę sutartį ir paleidi Astravą. O paleisdamas tiksinčią bombą suskaldai ir tuo pačiu suvaldai visą regioną, prie to paties įgramzdini Baltarusiją į skolas.
Taip, Lukašenka paleis Astravą – pagal Maskvos instrukcijas. Tai reiškia, kad tauta, kuri dabar gatvėse, yra ne Maskvos, o mūsų pusėje, nes tauta yra prieš Astravą.
Nereikėtų apsigauti – Lukašenka yra tikrasis Rusijos agentas, statytinis ir instrumentas. Jei jo valdžia pasibaigs, mes turėsime galimybę atverti Baltarusijai duris taip, kaip atvėrėme Ukrainai. Klausimas, ar mes pasiruošę, ar mes turime alternatyvų planą, variantą B. Kremlius tikrai turi.
Prorusiškiausias – pats A.Lukašenka
– Kokį variantą, jūsų manymu, turi Rusija? Tarkime, Baltarusijoje kyla chaosas, neramumai – ką daro Maskva? Ko jūs bijote?
„Jamestown Foundation“ neseniai pasirodė svarstymai, kad situacija Minske kitokia nei Ukrainoje 2014-aisiais, nes anuomet Rusija puikiai atsiminė 2008-ųjų NATO dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad Ukraina ir Sakartvelas galės vieną dieną įstoti į Aljansą.
Tai Maskvai reiškė pavojų, ir 2014 metais nutarta imtis veiksmų – paimtas Krymas, užšaldytas konfliktas Donbase. Baltarusijai gi Vakarai jokių deklaracijų dėl NATO nėra skyrę. Ar įžvelgiate tokį skirtumą, kuris galbūt leistų tikėtis silpnesnio uragano?
– Rusijai Baltarusijoje kaip tik sunkiau vykdyti specialiąsias užduotis. Juk dabartinė opozicija nekalba apie besąlygišką integraciją į Vakarus. Taip kalba mūsų draugai kalėjimuose.
Dabartiniai protestuojai, ta pati Svetlana, šneka apie vieną dalyką – laisvus rinkimus, laisvę pasirinkti, žodžio, susirinkimų laisvę.
Siųsti tankus prieš laisvę žymiai sunkiau. Nemanau, kad Rusija pasiryš karinei intervencijai, bet jai to ir nereikia – karine prasme Baltarusija jau yra Rusijos dalis. Maskva Minske jau viską turi, o dabar jai svarbu neprarasti Lukašenkos.
– Manote, kad net apie Rusijos kišimąsi kalbantis Lukašenka Kremliui reikalingas?
– Lukašenka tiesiog meluoja vadindamas save Baltarusijos nepriklausomybės garantu. Žiūrint ir istoriškai, ir geopolitiškai, nė vienas mūsų regiono lyderis taip neardė savo šalies tapatybės.
Sovietų armija šlovinama, nepasirašomos svarbios sutartys su Europa, stumiama integracija su Rusija. Paskutinis akmuo – Astravas.
Baltarusijoje nematau prorusiškesnio politiko nei Lukašenka. Baltarusiams daugybė šitų aspektų yra nepriimtini – žmonės tiesiog nori saugiai, laisvai, sočiai gyventi.
Šiaip manau, kad alternatyvos kelionei į Europą nėra, bet šiuo metu baltarusių opozicija tokių reikalavimų nekelia – jie tik nori europietiškai gyventi.
Laisvai, sočiai ir saugiai – esminiai žmogaus interesai. Mes, lietuviai, savo kelią irgi pradėjome nuo bazinių reikalavimų. Leiskite žmonėms pasijusti žmonėmis, o jei pasirodys tankai, jie reikš režimo pabaigą.
Ar mes, laisva ir nepriklausoma šalis, prieš 30 metų apgynusi nepriklausomybę, su tuo sutiksime – kad iš mūsų istorinių brolių atimama teisė gyventi žmogiškai?
Faktas vienas: rinkimai bus 100 proc. pavogti. Pagal visus duomenis Svetlana laimi, o šitas vaikinas neturi net dviženklės paramos.
Tai akivaizdu visiems, kurie blaiviai vertina situaciją. Ar mes, laisva ir nepriklausoma šalis, prieš 30 metų apgynusi nepriklausomybę, su tuo sutiksime – kad iš mūsų istorinių brolių atimama teisė gyventi žmogiškai?
Tikrai ne. Turime galvoti apie individualias sankcijas ir įvairias kitas priemones tiems, kurie vykdys nusikaltimus.
Bet lygiai taip pat turime neužsidaryti nuo Baltarusijos žmonių. Lukašenka to labai norėtų, bet mes turime padėti tiems žmonės, kurie yra gatvėse – paremti juos teisiškai, politiškai, finansiškai, visais būdais parodyti atvirumą ir galimą alternatyvą Lukašenkai.
Vilnius – Baltarusijos smegenys
– Režimas – viena, žmonės – kita, puiku. Su visa pagarba Ukrainai ir Sakartvelui, Baltarusija kur kas arčiau ir aktualiau – ilga siena, Astravas. Turbūt norėtume aktyvesnių Vilniaus veiksmų?
– Mes turime 600 km ilgio sieną, aišku, Astravą. Bet nėra kito tokio miesto pasaulyje kaip Vilnius, kuriame veiktų tiek nepriklausomų baltarusių centrų, tiek nevyriausybinių organizacijų, kurių Lukašenka neregistruoja.
Jos visos veikia pas mus. Veikia ir Europos humanitarinis universitetas, kuriame ugdomas baltarusių elitas – tarsi Skorinos laikais.
Vilniuje veikia ir visos užsienio organizacijos, kurios padeda baltarusiams, – nuo vokiečių iki švedų ar amerikiečių.
Mes esame tarsi pereinamasis kiemas, bet neturime smegenų, valios, idėjos, nesame proceso lyderiai, nors čia pat, šalia, vyksta dalykai, kurie gali pakeisti mūsų likimą. Vis dėlto tikiu, kad po sekmadienio padėtis pasikeis, nes tai nacionalinis reikalas.
Politiškai pas mus nėra jokių spalvų – tai nacionalinis interesas ir galimybė aktyviau veikti. Reikia suformuoti ambicingą politiką ir padėti 10 milijonų žmonių už sienos pasijusti žmonėmis.
– Aišku, Vakarai visada turi balansuoti tarp noro padėti žmonėms ir nenoro sudaryti įspūdį, kad kišamasi į kitos šalies vidaus reikalus – Rusija labai mėgsta kalbėti apie užsienio agentus. Kaip tai padaryti Baltarusijos atžvilgiu? Juk kaltinimai kišimusi gali nuskambėti labai greitai.
– Mūsų sąžinė absoliučiai švari. Neturime jokio pasiūlymo Baltarusijai iš Vakarų geopolitine prasme. Jis gali atsirasti tik tada, kai baltarusiai patys to panorės.
Tačiau mes privalome ginti pačių baltarusių teisę apsispręsti. Baltarusių tauta akivaizdžiai nėra su Lukašenka, ji akivaizdžiai nori pokyčių. Tichanovskajai užtenka užsiminti apie permainas, ir viskas susijungia.
Mes, kaip kaimynai, buvę lygiai tokioje pačioje situacijoje prieš 30 metų, privalome palaikyti žmones, kurie tenori teisės apsispręsti.
Jeigu esame demokratinė valstybė ir gerbiame save, turime baltarusius palaikyti.
-
Ar besiblaškantis A.Lukašenka nepraras draugų ir Rusijoje, ir Vakaruose?
-
Baltarusių menininkai skelbia kultūrinį protestą: gal jau metas nustoti iš mūsų tyčiotis?
-
A.Lukašenka: opozicija gali mėginti jėga nuversti Baltarusijos valdžią
-
Ar susivienijusios moterys Baltarusijoje sukels revoliuciją?
-
Į permainas žadančios Baltarusijos opozicijos mitingus renkasi minios žmonių
-
A.Lukašenka kreipėsi į nerimstančią Baltarusiją: „Leiskite man išgelbėt šalį“
