Neva citavo karininką
Lietuvis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo kaltinimais Ukrainai tapus vienu iš didžiausiu kokaino iš Kolumbijos tranzito punktu.
„Ukraina tapo pagrindiniu tarptautinės prekybos Kolumbijos kokainu tranzito punktu.
Tai atskleidė Kolumbijos karinių oro pajėgų 25-osios brigados karininkas Oscaras Alexanderis Chaparro Ramirezas. Kartu su kolegomis jis nusprendė išsiaiškinti savo bendražygių, išsiųstų į tam tikrą slaptą operaciją Ukrainoje, dingimo aplinkybes:
„Mes išsiaiškinome, kad Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė tiekė į Ukrainą kokainą ir heroiną, kad šie vėliau būtų parduoti Europoje.
Tranzitas, pasak karininko, buvo vykdomas pagal tokią schemą.
Iš Kolumbijos narkotikai lėktuvais buvo pristatomi į NATO aerodromus Rumunijoje, o iš ten gabenami į Ukrainą.
Netoli Kijevo esančiose bombų slėptuvėse narkotikai buvo supakuoti ir paruošti pardavimui. Tuomet Lenkijos transportas juos paimdavo ir pristatydavo į Rytų Europą.
Dingę jo bendražygiai atsisakydavo vykdyti nusikalstamus vadovybės įsakymus ir būdavo nužudomi. Kaip savo žodžių įrodymą kariškis paskelbė automobilių, kuriais iš Kijevo į Lenkiją buvo gabenami narkotikai, valstybinius numerius, taip pat vietų, kuriose jie buvo pakuojami ir saugomi, adresus“, – straipsnį neva citavo internautas.
Straipsnio net neatsidarė
Nors toks „Los Angeles Times“ straipsnis iš tiesų egzistuoja, jis buvo publikuotas beveik prieš 30 metų, tiksliau 1996 m. vasario 20 d. Netgi pats straipsnį parašęs žurnalistas „Los Angeles Times“ paliko dar 2015 m.
Rašinį nesunkiai galima rasti į paiešką įvedus pavadinimą, kuris matyti ir internauto pasidalintoje nuotraukoje. Žinoma, šis straipsnio datą nukirpo. Dėl to iš pavadinimo ir komentaro galima suprasti, neva Ukraina visai neseniai buvo prigauta parūpinanti lėktuvus Kolumbijos narkotikų prekeiviams.
Visgi panašu, kad internautas tik tiek ir tepadarė, o patį straipsnį perskaityti patingėjo. Nieko panašaus, ką rašė „Facebook“ vartotojas, straipsnyje apskritai nerašoma. Jame neminimas joks Ramirezas. Be to, nepasakojama apie tranzitą iš Kolumbijos į Rumuniją, Ukrainą, Lenkiją ar Rytų Europą. Publikacijoje aprašoma įmantri schema, kurios pagalba sovietiniai Ukrainos lėktuvai atsidūrė Kolumbijos narkotikų prekeivių rankose.
Siekiant išsiaiškinti, iš kur tokia informacija, kurią pateikė internautas, apskritai galėjo atsirasti, 15min į „Google“ paieškos laukelį įvedė minimo Kolumbijos karininko pavardę ir rado, kad jis minimas viename rumunų interneto puslapyje. Čia pasakojami su internauto komentaru sutampantys teiginiai.
Kaip šaltinis nurodomas tariamo karininko laiškas rusų tinklalapiui russiatimesnews.com. Rumunų straipsnyje prisegta nuoroda, kuri neva turėtų nuvesti į šį laišką, tačiau nuveda tik į rusiško tinklalapio titulinį puslapį.
Patikimos informacijos apie tokį karininką, jo laišką ar visą istoriją 15min rasti nepavyko. Panašu, kad istorija paprasčiausiai išgalvota, prisidengiant egzistuojančio „Los Angeles Times“ straipsnio antrašte.
Kas rašoma straipsnyje?
Tikroje publikacijoje rašoma, kad „Ukrainos vyriausybė per valstybinę lėktuvų gamyklą yra sudariusi keletą verslo sandorių su Kolumbijos kokaino karteliais, parduodama ir nuomodama narkotikų prekeiviams nedidelį sovietinių karinių krovininių lėktuvų skaičių“.
Nurodyta, kad šioms misijoms naudoti lėktuvai „Antonov-32B“, kurie aptikti įprastiniuose narkotikų maršrutuose iš Kolumbijos, Peru, Panamos ir Meksikos. Ukrainos institucijoms pavaldžiai aviacijos gamyklai „Antonov“ teisiškai priklauso mažiausiai šeši iš dešimties šių Kolumbijoje eksploatuojamų lėktuvų.
Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAV perspėjo Ukrainą, jog pastarosios lėktuvus įsigyja narkotikų prekeiviai, ir paragino Kyjivą atsargiau atsirinkti, kam juos parduoda. Tačiau, pasak straipsnio autorių šaltinių, ženklų, kad Ukraina ėmėsi veiksmų atšaukti šiuos sandorius, buvo mažai.
Lėktuvus pilotavo patyrę ukrainiečių ir rusų pilotai, kurie taip pat padėjo apmokyti vietos įgulas. Visgi JAV pareigūnai tiksliai nenurodė, kiek lėktuvų „Antonov“ dalyvavo nusikalstamoje veikloje. Pasak skirtingų šaltinių, jų galėjo būti 9, 12, 20 ar dar daugiau.
Pradėti tyrimai
Dėl pradėtų tyrimų kilo klausimų, ar kai kurie Kyjivo vyriausybės nariai negavo slapto atlygio už tai, kad lėktuvai išvyktų iš šalies, nes jie negalėjo būti parduoti be valstybės leidimo.
Pirmą kartą Ukrainos kariniai lėktuvai į civilinę rinką pateko dar 1992 m. Panamoje. Po trijų lėktuvų pardavimo buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas. Kyjivas bandė susigrąžinti lėktuvus, įtariamuosius apkaltindamas neteisėtu valstybės turto pardavimu ir susiejęs juos su neteisėta prekyba narkotikais.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pažadėjo aktyviai bendradarbiauti su JAV kovojant su narkotikų prekeiviais. Straipsnyje cituojamas Ukrainos transporto ministerijos oro registro vadovas Viktoras Reznikas: „Jei mūsų lėktuvais naudosis prekeiviai, tai mums kels didelį nerimą... Bet kaip gamykla, pardavusi lėktuvą, gali žinoti, kad jis bus naudojamas narkotikams gabenti?“
Ukrainos valstybinės gamyklos ryšiai su karteliais parodė ne tik turtingų tarptautinių narkotikų organizacijų įtaką valstybinėms tarnyboms visame pasaulyje, bet ir silpnos buvusių Sovietų Sąjungos šalių ekonomikos pažeidžiamumą organizuotam nusikalstamumui, rašoma straipsnyje.
CŽV dar kelerius metus iki pasirodant „Los Angeles Times“ straipsniui numatė, kad kontrabandininkai atsisakys tradicinių narkotikus gabenusių lėktuvų ir bandys gauti prieigą prie Rusijoje pagamintų krovininių lėktuvų, nes už kovą su narkotikais atsakingos institucijos negalėjo jų taip lengvai susekti.
Įviliojo į spąstus
Straipsnyje pasakojama, kad žlugus SSRS Ukrainos gynybos pramonė atsidūrė beviltiškoje padėtyje, o „Antonov“ aviacijos gamykla nepriklausomoje Ukrainoje staiga neteko pagrindinio užsakovo – sovietų kariuomenės.
Pirmieji Kyjive pasirodė amerikiečiai, atvykę su planu greitai praturtėti. Jie pasiūlė Panamą paversti didžiuliu oro krovinių centru, aptarnaujančiu Šiaurės ir Pietų Ameriką, o tam pasiekti jie pasirinko pigų ir lengvai prieinamą lėktuvų gamyklą „Antonov“.
Nors idėja pasiteisino, galiausiai amerikiečių įmonę užgrobė Kolumbijos karteliai, kurie slapta siekė panaudoti šiuos lėktuvus pelningai prekybai narkotikais. Transporto priemonės buvo perduotos Panamoje veikiantiems Kolumbijos prekeiviams.
Panamiečiai ir ukrainiečiai pasidalijo „Antonov“ nuosavybę. Lėktuvai buvo išnuomoti naujai įsikūrusiai krovinių gabenimo oro transportu įmonei.
Vėliau „Antonov“ atstovas teigė, kad jam kilo įtarimų dėl nevykdytos buhalterinės apskaitos ir neįprastų naktinių skrydžių. Ukrainiečių lėktuvų įgula taip pat pradėjo įtarti, kad gabeno narkotikus ir grynuosius pinigus. Po kelių bandymų patvirtinti savo hipotezę, gamyklos atstovas teigė, kad jam greitai paaiškėjo, kas iš tiesų buvo skraidinama lėktuvais, tačiau galiausiai nusprendė į tai nesikišti.
Jis taip pat teigė, kad buvęs partneris iš Panamos įspėjo nesikreipti į teismą, nes tai gali būti pavojinga. Vėliau, bankrutavus oro transporto įmonei, vyras atsisakė bandymų išgelbėti savo investicijas ir grįžo į Ukrainą.
Tačiau po metų prasidėjo nauja „Antonov“ lėktuvų migracija į Kolumbiją ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos bei Moldovos.
Ukraina – pagrindinis tranzito punktas?
Pagrindiniu kokaino tranzito punktu Ukraina niekada nebuvo, priešingai nei teigė internautas. Tarptautinė prekyba Kolumbijos kokainu apima sudėtingus kontrabandos kelius ir daugybę tranzito punktų. Vienas pagrindinių visada buvo Meksika, per kurią narkotikai buvo gabenami į JAV. Meksikos karteliai iki dabar dominuoja kokaino, fentanilio, heroino, marihuanos ir metamfetamino importe ir platinime kaimyninėje šalyje.
Nemaža dalis kokaino buvo ir yra transportuojama Karibų maršrutu. Prekeiviai naudojasi jūriniais maršrutais per Karibų jūros salas, pavyzdžiui, Dominikos Respubliką, Perto Riką ir Haitį, kaip siuntų paskirstymo punktais.
Centrinė Amerika veikia kaip kokaino kontrabandos iš Pietų Amerikos į Šiaurės Ameriką koridorius. Tokios šalys, kaip Hondūras, Gvatemala ir Panama, yra labai svarbūs tranzito taškai, nes yra geografiškai netoli Kolumbijos ir Meksikos.
Į Europą taip pat atkeliauja nemažai kokaino iš Kolumbijos. Į šį žemyną narkotikai dažnai gabenami jūrų keliais, o Ispanija yra pagrindinis įvežimo ir iškrovimo punktas. Nemažai nelegalių medžiagų į Europą patenka per Vakarų Afriką. Prekeiviai kokainą gabena per Vakarų Afrikos šalis, pasinaudodami ne tokiomis griežtomis teisėsaugos priemonėmis, kad pasiektų Europos rinkas.
Visgi dėl savo padėties šalia kelių svarbių narkotikų kontrabandos kelių į Vakarų Europą Ukraina tampa viena iš svarbių tranzito šalių.
„Daugybė Ukrainos uostų prie Juodosios ir Azovo jūrų, platūs upių keliai ir skylėtos šiaurinės bei rytinės sienos daro ją patraukliu keliu narkotikų prekeiviams į Europos Sąjungos (ES) nelegalių narkotikų rinką“, – rašoma JAV tarptautinio narkotikų ir teisėsaugos reikalų biuro ataskaitoje.
Iš Afganistano gabenamas per Rusiją, Kaukazą ir Turkiją galiausiai pasiekia ir keliauja per Ukrainą. Pietų Amerikoje pagamintas kokainas gabenamas per Ukrainos jūrų uostus ir oro uostus tiek vartojimui šalyje, tiek tolesniam tranzitui per ES šalis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Sovietiniai Ukrainos lėktuvai iš tiesų buvo pakliuvę į Kolumbijos kokaino prekeivių rankas, tačiau tai vyko dar praėjusiame amžiuje. Lietuvio pasidalintas įrašas to neatspindi. Be to straipsnyje neužsimenama, kad Ukraina kada buvo pagrindiniu narkotikų tranzito punktu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
