Manoma, kad artimiausiomis savaitėmis, kai prasidės ramadanas, pagalbos ir apsaugos ieškančių tarnaičių iš Azijos dar padaugės. Galbūt net keliais šimtais. Mat Kuveito šeimoms per ramadaną neinant miegoti iki pat ankstaus ryto, kai kurios tarnaitės privalo daug daugiau gaminti, daug ilgiau dirbti ir daug mažiau miegoti. Kartais dar ir patirti fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą.
Filipinų ambasadoje prieglobstį suradusi Rosflor Armada tikina, kad praėjusiais metais per ramadaną ji gamindavo visą dieną ir vakarą, o miegoti šeimininkai jai esą leisdavo tik apie dvi valandas per parą. „Jie sakė: „Tu dirbsi. Tu dirbsi“, – pasakojo moteris. Ji tvirtina palikusi savo darbdavių namus po to, kai šie pareikalavo, kad ji 3 valandą ryto valytų namų langus.
Jie sakė: „Tu dirbsi. Tu dirbsi“, – pasakojo moteris. Ji tvirtina palikusi savo darbdavių namus po to, kai šie pareikalavo, kad ji 3 valandą ryto valytų namų langus.Tai, kad Kuveite esančios užsienio valstybių ambasados teikia prieglobstį savo tautiečiams, atskleidžia niurią realybę: Kuveito teisinėje sistemoje numatytos vos kelios galimybės darbuotojams apsiginti prieš darbdavius, nusprendžiančius nemokėti atlyginimų ar pernelyg stipriai spaudžiančius bei išnaudojančius darbuotojus. Todėl kartais nebelieka kitos išeities, kaip pabėgti. Galiojantys įstatymai gina darbdavius, dažnai sumokančius per 2 000 JAV dolerių (5 233 litus) agentūroms, iš Azijos valstybių atvežančioms moteris–tarnaites.
Šios problemos, ypač aktualios Kuveite, nėra retos ar būdingos šik šiai valstybei. Šią vasarą Niujorko valstija, Jungtinėse Valstijose, tapo pirmąja valstija, numačiusia darbo vietos teises darbuotojams, taip siekiant apsaugoti juos nuo seksualinio ir kitokio išnaudojimo. Tačiau žmogaus teisių gynėjai teigia, kad potencialas darbuotojų išnaudojimui keliose Artimųjų Rytų regiono valstybėse yra didžiulis. Ypač tose, kur yra daug imigrantų darbuotojų, kurių gerovė tiesiogiai ir visiškai priklauso nuo už juos atsakingų darbdavių.
Ši sistema ypač įsišaknijusi Kuveite, kur naftos sukrauti turtai leidžia daugeliui šeimų turėti keletą tarnų, tvirtina žmogaus teisių gynėjai. Situacija šioje šalyje tokia prasta, kad 2010 m. Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas išskyrė Kuveitą ir dar 12 valstybių kaip šalis, nesugebančias užkirsti kelio prekybai žmonėmis.
Departamento ataskaitoje pažymima, kad į Kuveitą žmonės dažnai atvyksta savo noru, tačiau vėliau „tampa priverstinio darbo aukomis, kurio metu naudojamos tokios priemonės, kaip algų nemokėjimas, grasinimai, fizinis ar seksualinis išnaudojimas, judėjimo laisvės apribojimas atimant pasus ir pan.“
Tačiau neformalios prieglaudos Kuveite yra vieša paslaptis ir itin jautri tema. Ambasadų darbuotojai nelinkę kalbėti apie jas ir apskritai neįsileidžia lankytojų, argumentuodami susirūpinimu moterų privatumu ir nenoru pyktis su Kuveito pareigūnais.
Savo ruožtu Kuveito pareigūnai pažymi, kad su didžiąja dalimi imigrantų darbuotojų, kurių čia yra apie 650 tūkst., elgiamasi gerai, esą jie yra priimami kaip juos įdarbinančios šeimos, dalis. Ramadanas, pasak šios šalies atstovų, tai ne tarnaičių išnaudojimo periodas, bet galimybė joms užsidirbti papildomų pinigų. „Jos gauna naudos. Už jų išlaidas ir maistą yra sumokama, taigi joms nieko nereikia mokėti. Jos siunčia savo atlyginimus savo šeimoms. Kai kurios iš jų čia dirba 15, 20, 25 metus“, – tvirtino Kuveito Socialinių apsaugos ir darbo ministerijos atstovas.
Tačiau net ir tos tarnaitės, kurios nėra išnaudojamos, yra paliktos vienos. Kai kurie darbdaviai draudžia moterims bendrauti su savo draugais, o ir pačios moterys dažnai vengia leisti pinigus laisvalaikiu, kad galėtų kuo daugiau sutaupyti pinigų ir nusiųsti juos savo šeimoms, gyvenančioms tėvynėje.
