Antradienio naktį Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojai pareiškė pasiryžę baigti susirėmimus ir paskelbti paliaubas su Izraeliu.
Po rimčiausio nuo 2014-ųjų smurto proveržio tarp Izraelio ir palestiniečių buvo sudarytas paliaubų susitarimas, atnešęs trapią taiką.
Kodėl kilo įtampa?
Pastarasis smurto proveržis prasidėjo po to, kai savaitgalį slaptieji Izraelio agentai vykdė žvalgybinę operaciją, virtusią antskrydžiais Gazos Ruože: jie per mažiau nei parą nusinešė septynių palestiniečių, įskaitant penkių kovotojų, gyvybes.
Palestiniečių kovotojai iš Gazos apšaudė teritoriją raketomis ir minosvaidžių sviediniais – iš viso jų paleido apie 460. Per apšaudymą nukentėjo 27 žmonės, trys iš jų – sunkiai.
Itin didelė įtampa tarp Izraelio ir palestiniečių tvyrojo dar nuo kovo, kai Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje vykusiuose masiniuose protestuose prasiveržė kruvini susirėmimai.
Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per kelis mėnesius trukusius protestus žuvo mažiausiai 170 palestiniečių. Dauguma buvo nušauti, kai šturmavo sieną su Izraeliu.
Vis dėlto, po kruvinų susidūrimų pasienyje vykusios daugiašalės derybos šiek tiek sumažino įtampą. Likus kelioms dienoms iki pastarojo smurto proveržio, Izraelis pakeitė taktiką: sušvelnino Gazos Ruožo blokadą leisdamas anklavui tiekti humanitarinę pagalbą, maistą ir finansinę paramą.
365 kvadratinių kilometrų dydžio teritorijoje gyvena beveik du milijonai palestiniečių – juos nuo išorinio pasaulio skiria griežtai Izraelio ir Egipto kontroliuojama siena.
Kaip atsirado Gazos Ruožas?
Gazos Ruožo sienos buvo nubraižytos 1949 metais Egiptui ir Izraeliui sudarius paliaubas. Jomis buvo užbaigtas šių dviejų šalių konfliktas, kilęs 1948 metais įkūrus Izraelio valstybę.
Iki Arabų šalių-Izraelio konflikto, vykusio 1967 metais, Egiptas buvo okupavęs Gazos Ruožą. Teritoriją perėmęs Izraelis joje dislokavo savo pajėgas ir įkūrė žydų gyvenvietes.
1994 metais buvo pasirašyti Oslo susitarimai, turėję užbaigti konfliktą tarp Izraelio ir palestiniečių. Tais pačiais metais išdygo pirmoji siena, skirianti Gazos Ruožą nuo Izraelio.
2005 metais Izraelis atsitraukė iš Gazos Ruožo – patraukė karius ir atlaisvino gyvenvietes, tačiau vis dar vykdo griežtą sienos kontrolę.
Nuo 2008-ųjų tarp Gazos Ruožą kontroliuojančios „Hamas“ grupuotės ir Izraelio vyko trys ginkluoti konfliktai. 2014-ųjų karo metu žuvo daugiau nei 2 tūkst. palestiniečių.
Kaip paliaubos paveiks taikos procesą?
Ekspertai mano, kad dabartinėje situacijoje rasti sprendimą, galintį nulemti ilgalaikę taiką tarp Izraelio ir palestiniečių, nėra tikėtina.
Pasak Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto eksperto Davido Makovsky, tarptautinės bendruomenės remiamos taikos derybos yra įšalusios nuo 2014-ųjų.
„Atsidūrėme visiškoje aklavietėje“, – laikraščiui „The New York Times“ teigė D.Makovsky. Jis bet kokį bandymą pasiekti taiką apibūdino kaip „kelių šalių šachmatų žaidimą“, kuriame turėtų dalyvauti Palestinos savivalda ir jos lyderis Mahmoudas Abbasas.
Manoma, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos taikos planas, kurį Baltieji rūmai rugsėjo pabaigoje pažadėjo pristatyti per ateinančius keturis mėnesius, daugiausia kliaujasi M.Abbasu.
M.Abbasas yra kitos Palestinos teritorijos – Vakarų Kranto – politinis lyderis ir Palestinos išsivadavimo organizacijos vadovas. Jis laikomas pagrindiniu palestiniečių atstovu.
Po to, kai 2006-aisiais „Hamas“ laimėjo rinkimus ir atgavo Gazos Ruožo kontrolę, dviem Palestinos teritorijoms vadovauja skirtingos administracijos.
Nors teritorijų susivienijimas laikomas viena pagrindinių ilgalaikės taikos sąlygų, kol kas visos pastangos tai padaryti nebuvo sėkmingos.
„Kažkokiu būdu Gaza turės tapti Palestinos savivaldos orbitos dalimi. Tačiau dabar tai yra dvi skirtingos sistemos“, – pridūrė D.Makovsky.
D.Makovsky: „Kažkokiu būdu Gaza turės tapti Palestinos savivaldos orbitos dalimi. Tačiau dabar tai yra dvi skirtingos sistemos.“
Mėnesį trukusios daugiašalės derybos, panašu, atnešė tik trumpalaikę sėkmę.
„Buvo labai stengiamasi sudaryti tai, ką pavadinčiau „ramybe dėl ramybės“: t.y. palestiniečiai gauna daugiau elektros ir kuro, o mainais prie Gazos Ruožo sienos vykstantys protestai susilpnės.
Tačiau žvelgiant į pastarųjų 48 valandų įvykius, atrodo, kad visa tai nuėjo perniek“ , – mano D.Makovsky.
Dar vienas karas?
Abiejų pusių lyderiai leido suprasti norintys, kad pastarųjų dienų smurtas baigtųsi. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sakė darantis viską, ką gali, „jog išvengtų nereikalingo karo“.
Dėl paliaubų jis sulaukė aršios kritikos: priešininkai reikalauja, kad prieš „Hamas“ būtų imtasi karinių veiksmų.
Savo ruožtu „Hamas“ lyderiai tikino gerbsiantys paliaubas tol, kol tai darys Izraelis.
Antradienio derybose dėl paliaubų dalyvavo Egipto atstovai, Jungtinių Tautų (JT) Vidurio Rytų taikos pasiuntinys Nickolay Mladenovas, diplomatai iš Kataro ir Norvegijos.
D.Makovsky mano, kad Izraelio sprendimas leisti Gazos Ruožui tiekti humanitarinę pagalbą sufleruoja pastangas konfliktą išspręsti taikiai.
„Izraelio saugumo tarnybų istablišmentas čia yra pakankamai įdomus žaidėjas, kadangi jis su „Hamas“ ir Gaza kovojo trijuose karuose. Jis nebenori ketvirto karo“, – teigė D.Makovsky.
Smurtas tęsiasi?
Tiesa, net ir paskelbus paliaubas, smurtas tęsiasi. Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje vienas žvejys palestinietis trečiadienį žuvo nuo izraeliečių ugnies, pranešė anklavo pareigūnai.
Pasak vietos žvejų asociacijos, 20 metų Nawafas al Aataras, žvejojęs netoli pasienio tvoros, atskiriančios Gazos Ruožą nuo Izraelio, buvo nušautas į pilvą.
Izraelio kariuomenės atstovė sakė, kad „kariai atpažino keletą įtariamųjų, prisiartinusių prie apsauginės tvoros Gazos Ruožo šiaurėje“.
„Kai vienas įtariamųjų priartėjo prie saugumo tvoros, (izraeliečiai) kariai pradėjo šaudyti jo link pagal standartines operacijų procedūras“, – pridūrė ji.
Kiek anksčiau trečiadienį Izraelio gynybos ministras Avigdoras Liebermanas pareiškė atsistatydinantis.
„Tai, kas nutiko vakar – paliaubos ir procesas su „Hamas“ – yra pasidavimas terorui. Kitos reikšmės nėra“, – pareiškė A.Liebermanas žurnalistams.
„Dabar kaip valstybė perkame trumpalaikę ramybę, o jos kaina bus didžiulė ilgalaikė žala nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.
A.Liebermanas taip pat paragino surengti pirmalaikius rinkimus.
„Turėtume sutarti dėl rinkimų datos kaip įmanoma greičiau“, – sakė jis žurnalistams, griežtai kritikuodamas paliaubų Gazos Ruože susitarimą.
