Vienose šalyse ši diena paskelbta laisvadieniu, bet kitose yra draudžiama veikla, galinti peraugti į gyventojų susirėmimus su pareigūnais.
Žemiau apžvelgiami Tarptautinės darbo dienos įvykiai keliose valstybėse.
– Prancūzija
Paryžiuje pirmadienį per Gegužės 1-osios eiseną, kilus susirėmimui tarp riaušių policijos ir kaukėtų jaunuolių, buvo sužeisti du pareigūnai.
„Kaukėti asmenys apmėtė policininkus įvairiais daiktais ir vadinamaisiais Molotovo kokteiliais“, o policija atsakė ašarinėmis dujomis, „sužeisti du riaušių policininkai“, pranešė pareigūnai, kai iki Prancūzijos prezidento rinkimų antrojo turo liko šešios dienos.
Per kasmetinę eiseną, skirtą darbininkų teisėms pažymėti, šiais metais buvo ir raginimų neleisti kraštutinių dešiniųjų kandidatei į prezidento postą Marine Le Pen laimėti antrąjį turą ateinantį sekmadienį.
Incidento vaizdo įrašuose matyti, kaip poliarininkai atskiria neramiuosius nuo minios netoli Bastilijos aikštės. Vis dėlto kai kurie dar mėtė padegamąsias bombas, kurios sprogdamos gatvėje užsiliepsnojo, bet kol kas nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.
– Turkija
Stambulo policija sulaikė daugiau kaip 70 žmonių, kurie bandė surengti eitynes iki populiarios Taksimo aikštės ir taip išreikšti savo nepasitenkinimą draudimu ten rengti Gegužės 1-osios renginius. Šioje aikštėje jau trečius metus draudžiama rengti demonstracijas, o prieigą prie jos užtvėrusi policija į ją įleidžia tik nedideles grupeles profesinių sąjungų atstovų, norinčių padėti gėlių prie ten esančio paminklo.
Turkijos darbininkų judėjimui Taksimo aikštė turi simbolinę reikšmę. 1977 metais per Gegužės 1-osios šventę iš netoliese esančio pastato į minią buvo paleisti šūviai; per šį incidentą žuvo 34 žmonės.
Pagrindinės profesinių sąjungų grupės sutiko rengti masines eitynes tose Ankaros ir Stambulo vietose, kur leidžia valdžia, tačiau mažesnės grupės veikiausiai bandys pasiekti Taksimo aikštę.
– Kambodža
Riaušių policija atidžiai stebėjo daugiau kaip tūkstančio tekstilės įmonių darbininkų demonstraciją, per kurią protestuota prieš vyriausybės draudimą rengti eitynes. Jų surašyta peticija buvo perduota Nacionalinei asamblėjai Pnom Penyje. Darbininkai reikalauja pakelti minimalų atlyginimą ir užtikrinti didesnę susirinkimų laisvę.
Plakatus nešę demonstrantai užplūdo gatvę netoli parlamento komplekso ir triukšmingai žygiavo jo link, bet protestuotojus sustabdė barikada ir policininkai, ginkluoti lazdomis, skydais ir ginklais, šaudančiais dujų kanistrais. Po kelių valandų, kai protestuotojų peticiją priėmė iš pastato išėjęs Asamblėjos atstovas, demonstracijos dalyviai išsivaikščiojo.
Minėtą protestą surengė Kambodžos drabužių gamintojų darbuotojų demokratinės sąjungos koalicija. Vienas iš jų reikalavimų buvo padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą nuo 153 iki 208 JAV dolerių (nuo 140 iki 190 eurų). Drabužių ir avalynės pramonė yra didžiausias šalies pajamų, gaunamų iš eksporto, šaltinis.
Didžiausios Kambodžos profesinės sąjungos tradiciškai yra susivienijusios su opozicinėmis partijomis, dėl to ilgamečiam autoritariniam lyderiui Hun Senui yra iškilusi politinė grėsmė.
– Graikija
Prie Graikijos parlamento susirinko keli tūkstančiai protestuotojų. Profesinės sąjungos yra priverstos taupyti, nes to reikalauja šaliai finansinę paramą teikiantys kreditoriai.
Atėnuose Tarptautinę darbo dieną planuojami du dideli profesinių sąjungų organizuojami mitingai, o dauguma viešojo sektoriaus darbuotojų paskelbė streiką.
Prasidėjus mitingams, vyriausybės pareigūnai ruošėsi tolesnėms deryboms su skolintojų atstovais viename viešbutyje Atėnų centre. Abi pusės beveik pasiekė susitarimą dėl naujos griežtos išlaidų kontrolės programos.
Derybos turėjo baigtis sekmadienį. Graikija sutinka įsipareigoti dar labiau sumažinti pensijas ir padidinti mokesčius, nors graikai jau septynerius metus kenčia didelius pajamų apkarpymus.
Didžiausia Graikijos profesinė sąjunga GSEE paskelbė gegužės 17 dieną rengianti visuotinį streiką, per kurį bus protestuojama prieš naujausias taupymo priemones.
– Filipinai
Keli tūkstančiai kairiojo sparno aktyvistų ir darbininkų dalyvavo triukšmingose eitynėse, per kurias reikalavo pakelti atlyginimus ir atsisakyti laikinų darbų sutarčių, kurios atima iš darbininkų daugelį socialinių garantijų. Tvyrant karščiams Maniloje susirinkę demonstrantai taip pat protestavo prieš savavališkas žudynes, kurios galimai buvo surengtos vykdant prezidento Rodrigo Duterte karą su narkotikais.
Aktyvistai nešėsi R.Duterte ir JAV vadovo Donaldo Trumpo atvaizdus ir ragino savo lyderį laikytis atokiau nuo Jungtinių Valstijų prezidento. Pastarasis pakvietė R.Duterte su vizitu apsilankyti JAV.
Tarptautinės darbo dienos protesto lyderis Venzeris Crisostomo sakė bijantis, kad D.Trumpo politika „Pirmiausiai Amerika“ bus nenaudinga neturtingesnėms šalims, tarp jų Filipinams.
„Nenorėtume, kad Duterte bendradarbiautų su Donaldu Trumpu engiant šalį ir vykdant politiką“, – pareiškė jis.
