„Reikšmingi procedūrų pažeidimai skaičiuojant ir apibendrinant rezultatus sukėlė susirūpinimą, ar rezultatai buvo nustatyti sąžiningai“, – sakoma stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjo (ETPA) bendrame pranešime. Stebėtojai taip pat pasmerkė gausius pažeidimus vykstant balsavimui.
Per sekmadienį vykusius rinkimus Ilhamo Alijevo valdančioji partija „Yeni Azerbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) užsitikrino daugiausiai vietų parlamente, bet opozicija tvirtino rezultatai buvo „visiškai falsifikuoti“.
„Yeni Azerbaycan“, nesusidurianti su rimtesniu varžomos opozicijos pasipriešinimu, žadėjo, kad sekmadienio rinkimai bus demokratiški.
Tačiau opozicija apkaltino vyriausybę apribojus jos galimybes vykdyti rinkimų kampaniją, o kelios partijos apskritai nusprendė boikotuoti balsavimą.
Iš opozicijos politikų į naujos sudėties parlamentą pateko vienintelis Erkinas Gadirly iš partijos „Respublikonų alternatyva“ (ReAl). Kitos į Didįjį Medžlisą patekusios partijos laikomos remiančiomis I.Alijevą.
Opozicijos partija „Musavat“ pareikalavo, kad rinkimų rezultatai būtų anuliuoti ir kad balsavimas būtų pakartotas.
Negalutinai duomenys, gauti suskaičiavus balsus 87 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad „Yeni Azerbaycan“ 125 vietų parlamente užsitikrino 65 vietas, pranešė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Mazahiras Panahovas.
Rinkimai vyko pagal paprastosios daugumos (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
Tarptautiniai stebėtojai pareiškė, kad pernelyg varžantys įstatymai ir politinė atmosfera neleido sudaryti realiai konkurencingų sąlygų per rinkimus.
Jie taip pat kritikavo daugelį atvejų, kai esą buvo masiškai klastojami balsalapiai ir balsuojama po kelis kartus. Nurodoma, kad buvo atvejų, kai darytas spaudimas rinkėjams, kandidatams ir stebėtojams, bet to, rinkimų kampanija buvo nepakankamai nušviečiama pagrindinių žiniasklaidos priemonių.
58 metų I.Alijevo partija kontroliuoja rinkimų komisijas, be to, visi šios naftos turtingos šalies televizijos kanalai atsisakė skirti eterio laiko opozicijos atstovams.
Šioje Kaspijos jūros valstybėje pagrindinė valdžia sutelkta prezidento rankose, o parlamento vaidmuo yra ribotas.
I.Aliyevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Alijevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993-iųjų geležiniu kumščiu valdė nepriklausomu tapusį Azerbaidžaną.
Susidūręs su visuomenės nepasitenkinimu I.Alijevas tikėjosi pagerinti vyriausybės įvaizdį, surengdamas pirmalaikius rinkimus ir pakeisdamas senuosius elito atstovus jaunesniais technokratais.
Nė vieni rinkimai Azerbaidžane nuo I.Alijevo atėjimo į valdžią tarptautinių stebėtojų nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais.
Valdant Aliyevų dinastijai Baku sulaukė griežtos tarptautinės bendruomenės kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo ir siekio nutildyti opozicinę žiniasklaidą.
