„Svarstymas įvyks gegužės 10 dieną“, – sakė ji, bet pridūrė, kad sprendimas bus „priimtas vėliau ir perskaitytas per atskirą posėdį“, kurio data dar nepaskirta.
Pasak J.Ritter, praėjusią savaitę Tribunolas gavo Rusijos ambasados Vokietijoje notą, kurioje diplomatai rašo atsisakantys dalyvauti posėdžiuose.
Kaip pranešta, balandžio 16 dieną Ukraina kreipėsi į Tarptautinį Jūrų Teisės Tribunolą prašydama laikinųjų priemonių Rusijos atžvilgiu, kad ši paleistų 24 ukrainiečių jūreivius ir tris laivus, 2018 metų lapkritį sulaikytus Kerčės sąsiauryje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją karinio jūrų laivyno laivai ir jų įgulos turi absoliučią neliečiamybę, numatant, kad užsienio valstybės negali jų areštuoti, sulaikyti ir teisti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija balandžio 16 dieną savo ruožtu pareiškė, kad Tarptautinis Jūrų Teisės Tribunolas negali svarstyti „Kerčės incidento“.
Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.
Tai buvo pirmas atviras karinis incidentas tarp Kijevo ir Maskvos nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistai įsitraukė į ginkluotą konfliktą su provakarietiška Kijevo vyriausybe.
Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti. Be to, Rusija teigė, kad Kijevas jai nepranešė apie nustatytą Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų plaukimo Kerčės sąsiauriu tvarką.
Už neteisėtą Rusijos sienos kritimą įgulų nariams gresia įkalinimas iki šešerių metų, sako advokatai. Lapkričio pabaigoje sulaikyti ukrainiečių jūrininkai buvo perkelti į Maskvą.
Kijevas Rusijos pasieniečių veiksmus vadina neteisėtais ir sako, kad Rusija pažeidė JT jūrų teisės konvenciją ir abiejų šalių susitarimą dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu, kurie pripažįstami Rusijos ir Ukrainos „istoriniais vidaus vandenimis“.
Ukraina laikosi pozicijos, kad Rusijos areštuoti jos jūreiviai yra karo belaisviai. Rusų pareigūnai teigia, kad jų negalima laikyti karo belaisviais, nes jie kaltinami kriminaliniu nusikaltimu, o Rusija ir Ukraina nekariauja.
Tačiau Maskva patylomis remia Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus, kurių ginkluotas konfliktas su Kijevo vyriausybe 2014 metų nusinešė apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
