„Iranas informavo agentūrą ketinantis sodrinti uraną iki 20 proc. lygio savo požeminėje Fordo įmonėje, laikydamasis neseniai Irano parlamento priimto įstatymo“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena TATENA atstovė.
Laiške, datuotame gruodžio 31-ąją, „tiksliai nenurodoma, kada prasidės ši sodrinimo veikla“, pridūrė atstovė.
Rusijos ambasadorius prie TATENA Michailas Uljanovas anksčiau šią informaciją paskelbė per „Twitter“, remdamasis ataskaita, pateikta TATENA valdytojų tarybai agentūros vadovo Rafaelio Grossi.
„Tai – papildomas smūgis“, – AFP sakė vienas Vienoje dirbantis diplomatas. Teheranas palaipsniui mažino savo įsipareigojimus pagal 2015 metų susitarimą su galingosiomis šalimis, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo 2018 metais vienašališkai priimtą sprendimą iš sutarties pasitraukti ir grąžinti griežtas ekonomines sankcijas šiitiškai respublikai.
Kaip nurodoma lapkritį paskelbtoje vėliausioje TATENA ataskaitoje, Teheranas sodrina uraną iki gerokai aukštesnio lygio nei numato Vienos susitarimas (3,67 proc.), bet iki šiol neviršijo 4,5 proc. ribos ir tebesilaiko labai griežto Irano branduolinių objektų tarptautinės priežiūros režimo.
Vis dėlto Irane smarkiai padidėjo įtampa po lapkričio pabaigoje įvykdyto iškilaus šalies branduolinės fizikos specialisto Mohseno Fakhrizadeh nužudymo.
Po šio išpuolio, dėl kurio buvo kaltinamas Izraelis, griežtosios linijos šalininkai Teherane pažadėjo į jį atsakyti. Irano parlamentas savo ruožtu priėmė kontroversišką įstatymą, raginantį „per metus gaminti mažiausiai 120 kg iki 20 proc. prisodrinto urano“ ir „padaryti galą“ TATENA inspektorių vizitams, turintiems užtikrinti, kad šalis nesiimtų kurti atominių ginklų.
Irano vyriausybė priešinosi šiai iniciatyvai, kurią taip pat pasmerkė kitos 2015 metų sutarties dalyvės, raginusios Teheraną „nesukelti pavojaus ateičiai“.
Sutartyje tebedalyvaujančios šalys – Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinės Karalystė ir Vokietija – stengėsi laimėti laiko iki Joe Bideno prisaikdinimo JAV prezidentu.
Sausio 20-ąją Baltuosius rūmus perimsiantis demokratas leido suprasti sieksiąs išgelbėti susitarimą su Iranu.
J.Bidenas siuntė signalų, kad Vašingtonas vėl prisijungs prie vadinamojo Bendro išsamių veiksmų plano (JCPOA), numatančio Irano branduolinės veiklos apribojimus.
Šiai sutarčiai grėsė pavojus žlugti nuo 2018 metų gegužės, kai D.Trumpas dramatiškai iš jos pasitraukė ir grąžino skaudžias sankcijas Teheranui.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad JAV administracijos pasikeitimas yra „paskutinė galimybė“ pasiekti pažangą, kurios „nederėtų paleisti vėjais“.
