Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po 2022 metų vasario mėnesį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą. Kyjivas ir Maskva dažnai kaltina viena kitą planuojant incidentus šioje teritorijoje.
Šiuo metu elektrinėje dirba Rusijos pilietybę priėmę asmenys, todėl dar nėra aišku, kiek žmonių paveiks naujoji tvarka.
Dėl įnirtingų kovų regione ir sutrikusio elektros tiekimo tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad Zaporižios AE neturi pakankamai energijos ir vandens sistemai aušinti.
Agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad kitą savaitę Zaporižios AE lankysis TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).
Pranešama, kad vizito metu jis iškels klausimą dėl draudimo „Enerhoatom“ darbuotojams patekti į objektą.
„Labai svarbu, kad elektrinėje dirbtų kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, kurių reikia branduolinei saugai ir saugumui užtikrinti“, – nurodė R. Grossi.
„Nuo karo pradžios darbuotojų skaičius jau buvo gerokai sumažintas“, – pridūrė jis.
Beveik prieš dvejus metus Zaporižios AE dirbo 11,5 tūkst. žmonių. Dabar Rusijos operatoriaus valdomoje elektrinėje dirba 4,5 tūkst. žmonių, o dėl 940 įdarbinimo neva yra dar svarstoma.
TATENA pranešime nurodoma, kad objekte dirbę buvę „Enerhoatom“ darbuotojai priėmė Rusijos pilietybę ir susitarė dėl naujų darbo sutarčių su nauja Zaporižios AE eksploatuotoja.
Be to, elektrinėje dirba ir iš Rusijos atsiųsti darbininkai, teigė TATENA.
Agentūra ne kartą yra įspėjusi, kad šiame objekte išlieka branduolinės saugos pavojus.
TATENA pareigūnai stebi elektrinę nuo 2022 metų rugsėjo, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ją užėmė Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos.
Šeši reaktoriai, kurie iki karo pradžios gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, šiuo metu yra sustabdyti.
