Jis kalbėjo Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP28 Dubajuje, kur grupė šalių šeštadienį paragino kovojant su pasauliniu atšilimu patrigubinti branduolinės energetikos pajėgumus.
Branduolinės energijos šalininkai sako, kad tai labai svarbus energijos šaltinis, neteršiantis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į riziką ir didelę tokių projektų kainą, kai energijos iš atsinaujinančių šaltinių kaina toliau krenta.
"[Dar] yra darbo“, – pripažino R. Grossi. Jis paminėjo šalių, norinčių plėsti branduolinę energetiką, tokių kaip Brazilija, Argentina ir Pietų Afrika, finansavimo poreikius.
Pasak R. Grossi, su panašiais iššūkiais susiduria ir šalys, galvojančios apie branduolinę energiją, įskaitant Maroką, Senegalą, Keniją ir Filipinus.
„Tam tikrų tarptautinių skolinimo organizacijų statutai nenumato finansavimo branduoliniams [projektams], – sakė jis. – Manau, tai visiška atgyvena. Tai neatitinka jokių mokslinių ar technologinių kriterijų.“
Pavyzdžiui, Pasaulio bankas jokio branduolinio projekto nėra finansavęs nuo 1959 metų.
„Galvoju ir tikiuosi, kad [jų mąstysena] evoliucionuos“, – sakė R. Grossi.
Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per JT klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
Siekiama, kad iki 2050 metų būtų patrigubinti branduolinės energetikos pajėgumai, palyginti su 2020-aisiais.
Tarp deklaraciją pasirašiusių valstybių yra JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Bulgarija, Kanada, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Pietų Korėja, Moldova, Mongolija, Marokas, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai.
