Vizitas rengiamas Vienoje įsikūrusiai institucijai pranešus, kad Teheranas išplėtė savo stipriai prisodrinto urano atsargas.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi lapkričio 12 dieną išreiškė susirūpinimą dėl „stulbinančio“ kontaktų su iraniečių vyriausybe stygiaus.
Jis sakė besitikįs susitikti su Irano pareigūnais prieš kitą TATENA Valdytojų tarybos posėdį, turintį įvykti ateinančią savaitę.
Vėliau šį mėnesį Vienoje turėtų būti atnaujintos derybos dėl ant plauko pakibusio branduolinio susitarimo, 2015 metais sudaryto Irano ir pasaulio galingųjų valstybių, atgaivinimo.
Šiose derybose dalyvaus likusios signatarės – Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija, o JAV šiame procese dalyvaus netiesiogiai.
Kalbėdamas apie Irano prezidento Ebrahimo Raisi administraciją, R.Grossi praėjusią savaitę pareiškė: „Neturėjau jokių kontaktų su šia vyriausybe... kuri dirba jau daugiau nei penkis mėnesius.“
Vienintelė išimtis buvo „techniniai pokalbiai“ su naujuoju iraniečių atominės energetikos vadovu Mohamedu Eslami, nurodė TATENA generalinis direktorius.
Po trijų dienų Teheranas sureagavo į tokį pareiškimą ir patvirtino, kad pakvietė R.Grossi vizito.
JT tarnybos vadovas „atvyks į Teheraną lapkričio 22 dieną, pirmadienio vakarą“, trečiadienį naujienų agentūrai „Fars“ pranešė Irano atominės agentūros atstovas.
Jis pridūrė, kad R.Grossi antradienį susitiks su užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir M.Eslami.
Naujienų agentūra AFP trečiadienį, remdamasi TATENA ataskaita, pranešė, jog Irano stipriai prisodrinto urano atsargos lapkričio 6 dieną siekė beveik 2490 kg – tai yra, daug kartų viršijo 2015 metų susitarime nustatytą ribą.
Ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu bendrą kiekį sudaro 113,8 kg iki 20 proc. lygio prisodrinto urano ir 17,7 kg iki 60 proc. prisodrinto urano. Palyginimui, rugsėjį šios atsargos buvo mažesnės – atitinkamai 84,3 ir 10 kilogramų.
„Visiškai rimtas“ požiūris
Pastarąjį kartą M.Grossi Teherane lankėsi rugsėjį. Tuomet buvo pasiektas susitarimas dėl galimybės susipažinti su branduolinių objektų stebėjimo įrangos medžiaga.
Praėjus kelioms dienoms po to vizito TATENA pasiskundė, kad jai nebuvo suteikta „būtina“ prieiga prie dirbtuvių komplekse TESA netoli Teherano esančiame Karadžo mieste, pažeidžiant rugsėjį pasiektą susitarimą.
Tačiau Irano ambasadorius prie TATENA šį kaltinimą atmetė. Jis parašė tviteryje, kad „su šiuo kompleksu susijusi įranga nėra įtraukta į techninę priežiūrą“, turėdamas omenyje JT agentūros darbus dėl objekto stebėsenos įrangos.
Be to, TATENA trečiadienį „kategoriškai“ paneigė, kad jos stebėjimo kameros suvaidino kokį nors vaidmenį per birželį įvykdytą ataką prieš kompleksą TESA. Atsakomybės už tą išpuolį niekas neprisiėmė.
Teheranas, kuris dėl to incidento kaltina savo nesutaikomą priešą Izraelį, pranešė JT agentūrai tiriantis tokią galimybę, pažymima TATENA ataskaitoje.
R.Grossi vizitui ruošiamasi lapkričio 29 dieną turint atsinaujinti branduolinėms deryboms Vienoje, įstrigusioms nuo birželio.
Šio dialogo tikslas yra atkurti 2015 metų susitarimą, kuriuo Teheranui siūloma sušvelninti sankcijas mainais į branduolinės programos apribojimus.
JAV vienašališkai pasitraukė iš branduolinio pakto 2018 metais eksprezidento Donaldo Trumpo iniciatyva.
Reaguodamas į tokį žingsnį Iranas 2019 metais pradėjo palaipsniui atsisakyti savo įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą – visų pirma padidino savo urano sodrinimo lygį.
Antradienį paskambinęs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, E.Raisi pareiškė, jog Teheranas „visiškai rimtai“ žiūri į branduolines derybas.
Irano prezidentas pridūrė, kad jo šalis „lygiai taip pat rimtai žiūri į mūsų žmonių teises į sankcijų panaikinimą“.
Anksčiau iraniečių užsienio reikalų ministras per pokalbį su rusų kolega paragino Vakarus nekelti Teheranui „pernelyg didelių reikalavimų“ derybose.
