Europa išgyvena didžiausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo ir 27 bloko narių lyderiai Briuselyje ieško bendro pagrindo dėl 750 mlrd. eurų paketo labiausiai pandemijos paveiktoms šalims gelbėti.
Tačiau penktadienį per 12 valandų trukusias sunkias derybas rezultatas nebuvo pasiektas, nes olandų premjeras Markas Rutte atsisakė nusileisti dėl savo reikalavimo griežtai kontroliuoti išmokas pietinėms bloko narėms.
27 lyderiai turi vėl susirinkti šeštadienį 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), bet diplomatai vis pesimistiškiau vertina galimybę susitarti jau šį savaitgalį.
Nyderlandai, kuriuos remia Austrija, Švedija ir Danija, nenori dalyti pinigų tokioms šalims kaip Ispanija ar Italija, kurias laiko pernelyg lengvai išlaidaujančiomis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas remia 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų paketą.
Atvykusi į pirmąjį nuo pandemijos pradžios fizinį lyderių susitikimą, A.Merkel perspėjo, kad lyderių nesutarimai yra „labai, labai dideli“, o E.Macronas jį pavadino „lemiamu momentu“.
Tačiau nepaisant ilgų visų lyderių derybų ir nedidelių grupių susitikimų ieškant išeities iš aklavietės, buvo atsitrenkta į sieną „atsigavimo plano valdymo klausimu“, sakė vienas diplomatas.
Pasak diplomatinių šaltinių, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir viršūnių susitikimo šeimininkas Charles'is Michelis pasiūlė suteikti narėms tam tikrą galimybę „skubiai stabdyti“ išmokas, kad nuramintų Nyderlandus.
Su tokia priemone vyriausybės galėtų sušaukti viršūnių susitikimą, jei joms kiltų susirūpinimas dėl kokios nors narės ekonominio plano, tačiau kitos bloko narės tvirtino, kad tai neturi reikšti Nyderlandų teisės vetuoti kitų šalių atsigavimo priemones.
„Turėsime kitaip pradėti iš naujo“, – kalbėdamas apie būsimas šeštadienio derybas sakė vienas aukšto rango diplomatas.
„Sunku praryti“
Kitas diplomatas iš „netaupiųjų“ grupės perspėjo: „Tai, ko nori Nyderlandai, yra teisiškai neįmanoma ir politiškai sunku praryti.“
Prieš derybas M.Rutte tvirtino, kad nori pademonstruoti solidarumą su šalimis, neturinčiomis biudžeto reikšmingoms atsigavimo priemonėms.
„Tačiau tuo pačiu metu taip pat galima prašyti šių šalių padaryti visa, kas įmanoma, kad kitą kartą [jos] tai išspręstų pačios. Tai daroma reformomis darbo rinkoje, dėl pensijų etc“, – pabrėžė jis.
Ch.Michelio plane numatomas 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.
„Taupusis ketvertas“ nepritaria subsidijoms ir nori, kad bet kokios paskolos būtų susietos su išankstinėmis sąlygomis.
Atsigavimo paketas yra priedas prie planuojamo 1,074 trln. eurų septynerių metų ES biudžeto 2021–2027 metų laikotarpiui, dėl kurio lyderiai taip pat turėtų sutarti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
„Žlugusios sistemos“
Nyderlandai iškilo kaip svarbiausias stabdys, bet M.Rutte poziciją tvirčiau ar silpniau taip pat remia kitos vadinamojo taupiojo ketverto narės: Švedija, Danija ir Austrija. Suomija taip pat ragino mažinti Ch.Michelio planą.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, norintis mažesnio atsigavimo fondo, tviteryje parašė, kad „aiškiai atmeta“ 500 mlrd. eurų subsidijų sumą.
Jis taip pat sakė nesutiksiantis su niekuo, kas vestų „nuolatinės „Pervedimo sąjungos“, kai turtingesnės Europos šalys subsidijuotų prastesnėje padėtyje esančias kaimynes, link.
„Taupieji“ nori, jog bet kokios subsidijos ir paskolos būtų susietos su griežtomis išankstinėmis sąlygomis, kad smarkiai įsiskolinusios šalys vykdytų darbo rinkos reformą. Tam kategoriškai nepritaria pietinės valstybės.
„Jei šie pinigai nebus investuojami į ateitį, jei jie bus skiriami be būtinų reformų valstybėse, kurių sistemos paprasčiausiai žlugusios... tuomet visa tai baigsis šnipštu“, – perspėjo S.Kurzas.
Viršūnių susitikimas galėtų tęstis ir sekmadienį, bet nedaug kas Briuselyje tiki, kad įvyks persilaužimas, todėl vėliau šį mėnesį galėtų būti surengtas dar vienas viršūnių susitikimas.
