Pirmadienį K. Khanas sakė, kad prašys išduoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) ir gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto), taip pat aukščiausių „Hamas“ vadovų Yahyos Sinwaro (Jahjos Sinvaro), Ismailo Haniyeh (Ismailo Hanijės) ir Mohamedo Deifo arešto orderius dėl įtarimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Jo pranešimas sukėlė Izraelio ir jo sąjungininkių Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pyktį. Šis K. Khano žingsnis buvo suprastas kaip Izraelio prilyginimas „Hamas“, kuri spalio 7 dieną surengė precedento neturintį išpuolį prieš žydų valstybę.
Nuo to laiko Gazos Ruože tęsiasi niokojantis karas, pareikalavęs tūkstančių gyvybių.
„Šiuo metu tarptautiniu mastu yra susidaręs pavojingas momentas, ir jei nesilaikysime įstatymo, neturėsime į ką įsikibti“, – laikraščiui „The Sunday Times“ sakė K. Khanas, kuris retai pasisako viešai.
Jis pridūrė, kad Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos šalys atidžiai stebi, ar pasaulinės institucijos sieks laikytis tarptautinės teisės.
„Ar galingosios valstybės yra nuoširdžios, kai sako, kad egzistuoja teisės sąvadas, ar visa ši taisyklėmis pagrįsta sistema yra nesąmonė, tiesiog NATO ir postkolonijinio pasaulio įrankis, be realaus ketinimo vienodai taikyti teisę?“ – klausė K. Khanas.
Jei TBT teisėjai išduotų orderius, tai reikštų, kad bet kuri iš 124 teismo valstybių narių techniškai privalėtų suimti B. Netanyahu ir kitus asmenis, jei jie atvyktų į jų teritoriją.
Tačiau teismas neturi jokio mechanizmo, kaip užtikrinti savo įsakymų vykdymą.
B. Netanyahu atmetė „demokratinio Izraelio ir„Hamas“ masinių žudikų sulyginimą“, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat pabrėžė, kad „Izraelis ir „Hamas“ nėra lygiaverčiai“.
„Nesakau, kad Izraelis su savo demokratija ir aukščiausiuoju teismu yra tapatus su „Hamas“, žinoma, kad ne“, – teigė K. Khanas interviu britų leidiniui.
„Negalėčiau pasakyti aiškiau: Izraelis turi pilną teisę ginti savo gyventojus ir susigrąžinti įkaitus. Tačiau niekas neturi teisės vykdyti karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui. Mus apibrėžia priemonės“, – tęsė jis.
Prokuroras paminėjo keletą kaltinimų Izraeliui, įskaitant tai, kad „buvo atjungtas vanduo, kad į žmones, stovinčius eilėje prie maisto, [buvo] kėsinamasi, kad buvo nužudyta žmonių iš pagalbos agentūrų“.
„Karas neturėtų būti vykdomas tokiu būdu“, – sakė K. Khanas.
„Jei taip atrodo tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis, tuomet Ženevos konvencijos netenka prasmės“, – nurodė jis.
Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė Pietų Izraelyje precedento neturintį išpuolį, per kurį žuvo daugiau kaip 1 170 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, paremti oficialiais žydų valstybės skaičiais.
Kovotojai taip pat paėmė 252 įkaitus, iš kurių 121 tebėra Gazoje, įskaitant 37, kariuomenės teigimu, žuvusius.
Izraelio atsakomojo puolimo metu Gazos Ruože žuvo mažiausiai 35 984 žmonės, daugiausia civiliai, rodo „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.
